ANTURIO PRIEŽIŪROS DARBAI

Sodinimas į lysves.

Išaugę iš sėklų ar vegetatyviai padauginti Andre anturiai ir turintys 2-3 tikruosius lapus sodinami į lysves nuolatiniam auginimui. Sodinama 2-3 cm giliau negu jie augo ankščiau po 4-5 augalus į 1 m2. Aplink stiebą iki lapkočių supilamas substrato kauburėlis. Anturių šaknys labai trapios, todėl sodinti reikia atsargiai. Jeigu kai kurios šaknys nulūžta, žaizdos apibarstomos sutrinta medžio anglimi. Anturius sodinti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia vasario—balandžio mėn.

Laistymas.

Substratas turi būti visą laiką drėgnas, bet ne šlapias. Laistyti geriau minkštu, pašildytu vandeniu — vasarą 20-22°C, o žiemą 18°C. Šiltnamio santykinė oro drėgmė 85-90% . Tokią drėgmę šiltnamyje sudaryti sunku, todėl reikia turėti smulkiai purškiančius purkštukus. Vasarą anturiai 2-3 kartus per dieną purškiami vandeniu. Rudeni ir žiemą purškiama rečiau. Purkšti reikia ryte, kad iki vakaro nuo augalų nudžiūtų vanduo. Reikia atsiminti, kad per didelė drėgmė sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms plisti, o jos trūkstant, gali pradėti veistis skydamariai ir voratinklinės erkutės.

Temperatūra.

Anturiai — šilumą mėgstantys augalai. Vasarą temperatūra turi būti 22-25°C, substrato — 20-22°C, o žiemą ir šiltnamio ir substrato — 18-20°C.

Šviesa.

Anturiai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl nuo kovo iki rugsėjo mėn. šiltnamis pritemdomas. Temdyti reikia ne nubaltinant stiklus kreida, o iš vidaus, pagal šiltnamio stogą ištiesiant medžiagą, kurią apsiniaukusią dieną galima būtų sutraukti. Kai per daug šviesos, pradeda gelsti anturių lapai ir žiedai, o jos trūkstant, augalai ištįsta ir gali išgulti. ‘

Nuo spalio 15 d. iki kovo 1 d. anturius reikia papildomai apšviesti DRL-400 lempomis (1 lempa į 5 m2). Jos kabinamos 80-100 cm atstumu nuo augalų. Papildomai šviečiama nuo 6 val. iki 22 val.

Papildomas tręšimas.

Praėjus 3-4 savaitėms po pasodinimo, anturius galima pradėti papildomai tręšti. Tręšiama atsižvelgiant agrochemines analizes. Laistoma 0,2% mineralinių trąšų tirpalu, laikantis optimalių tręšimo normų.

Ant anturių stiebų išauga daug orinių šaknų. Stiebams ištįsus, jos nebepasiekia substrato. Šiuo atveju orines šaknis reikia apdėti samanomis arba stiebą apjuosti skylėta polietileno plėvele, o tarpą tarp stiebo ir plėvelės užpildyti tokiu pačiu substratu, kokiame jie auga. Jis visą laiką turi būti drėgnas. Tokiomis sąlygomis anturių šaknys greitai pasiekia substratą ir dalyvauja augalo maitinime. Po 5-6 metų, anturių stiebams ištįsus, galima juos supjaustyti ir įšaknyti.

Per visą anturių auginimo laiką reikia nuolat juos apžiūrėti, patikrinti ar nėra sergančių bei užpultų kenkėjų, pašalinti pageltusius lapus.

Skynimas.

Anturių žiedai skinami tiktai visiškai išsiskleidus papėdlapiui ir praretėjus žiedams apačioje. Per anksti nuskinti žiedai nuvysta per kelias dienas. Anturių lapus galima skinti tiktai esančius žemiau skinamo žiedo žiedkočio. Žiedai skinami ryte. Žiedkotis turi būti subrendęs, tvirtas. Žiedai minkštu, lanksčiu žiedkočiu greitai nuvysta. Skinant žiedus, prie stiebo reikia palikti 4-5 cm ilgio žiedkočių stagarėlius, kad. metų gale galima būtų nustatyti prie kurių lapų buvo nuskinti žiedai ir juos pašalinti. Kai kurių gėlininkų nuomone tai turi reikšmės sekančių metų žiedų derliui. Reikėtų, ypač pirmaisiais žiedų skynimo metais, registruoti kiek ant Kurių- augalų išauga žiedų, derlingesnius pasižymėti ir naudoti dauginimui.

Sėklų išauginimas.

Anturio žiedyne (burbuolėje) yra daug smulkių dvilyčių žiedelių, tačiau šie augalai yra kryžmadulkiai, nes ne vienu metu subręsta to paties žiedo piestelė ir žiedadulkės. Apdulkinti reikia tiktai gerai išsivysčiusius žiedus, t. y. ne ankščiau kaip po mėnesio nuo išsiskleidimo pradžios. Ant žiedyne esančių žiedų piestelių atsiradę skysčio lašeliai rodo, kad piestelės subrendusios. Kito žiedyno, nuo-kurio- žiedų imsime žiedadulkes, skysčio lašeliai jau turi būti nudžiūvę. Žiedus dulkinti geriausia saulėtą dieną 11-12 val., teptuku braukiant per žiedyną, tuo pačiu teptuku, atsargiai braukiama per kitą. Tie patys žiedai apdulkinami kelis kartus kas antrą dieną.

Žiedams apsidulkinus, po keleto savaičių žiedynai deformuojasi, sustorėja, pradeda augti vaisiai — uogos. Kai sėklos subręsta, praėjus 10-12 mėn. nuo apsidulkinimo, uogos sunoksta ir būna apelsino :.spalvos. Per tą laiką papėdlapis žalsvėja. Kiekvienoje uogoje būna po 1-4 sėklas. Iš vienos burbuolės galima pririnkti apie 200 sėklų. Jos iš minkštimo išimamos tik prieš pat sėją. Minkštimas nuo sėklų drungnu vandeniu nuplaunamas ir sėklos 2 val. pamirkomos silpname kalio permanganato tirpale.

Šaltinis: wikipedia