Anturis tai ajerinių šeimos augalas

Anturis (Anthurium Schott.)

Dekoratyviniai lapiniai augalai. Gyvenamosioms ir visuomeninėms patalpoms puošti geriausiai tinka tropikų ir subtropikų kraštų augalai. Vieni iš jų vertinami dėl gražių, kvapių ir spalvingų žiedų, kiti yra puošnūs gražiais lapais, dar kiti patraukia dėmesį savo įdomia forma, pavyzdžiui, svyruokliniai augalai, sukulentai.

Tai ajerinių (Araceae) šeimos augalas, savaime augąs Pietų Amerikoje. Šioje gentyje yra nemaža rūšių originaliais žiedais ir gražiais lapais. Lapai dideli, odiški, įvairių formų, dažnai margi, raštuoti. Žiedai maži, susitelkę burbuolės pavidalo žiedyne. Žiedyną supa didelis pažiedlapis, kuris būna įvairių spalvų: baltas, rožinis, ryškiai raudonas. Kambariuose gali būti auginamos kelios anturio rūšys.

Gausiašaknis anturis (A. polyrrhizon C. Koch. et August.) pailgais, širdiškais, ryškiais žaliais lapais.

Kolumbinis anturis (A. andreanum Lind.) dideliais, skaisčiai raudonais ar rožiniais pažiedlapiais ir pailgai širdiškais, ilgakočiais lapais.

Olferso anturis (A. olfersianum Kunth.) plačiai lancetiškais, blizgančiais lapais.

Šercero anturis (A. scherzerianum Schott.) lancetiškais lapais ir spirališkai susisukusiu burbuolės pavidalo žiedynu. Pažiedlapis dažniausiai ryškiai raudonas. Anturis mėgsta drėgnas ir šiltas (18-20° C) patalpas, saulės bei krosnies neįkaitintas vietas.

Laistomas reguliariai, tik šiltu vandeniu, vasaros metu gausiai, dažnai purkščiamas. Sodinamas į žemus plačius puodus, ant kurių dugno ruošiamas geras drenažas. Tinka puri, puveninga žemė (1 dalis velėninės, 2 dalys lapinės arba durpinės, 1 dalis viržinės). Dideli augalai persodinami retai, kas 3-4 metai, jauni kasmet. Dauginamas viršūniniais ir šoniniais auginiais, kero dalijimu, sėklomis. Sėklos dygsta lėtai, tinkamiausia joms dygti 22-25°C temperatūra.