Bakterinės rauplės, Mozaika, Lapų plaiša – Kardelių ligos
Bakterinės rauplės. Pirmieji ligos simptomai pastebimi ant vidurinių lapų pagrindo: atsiranda smulkios rausvos dėmelės, kurios vėliau tamsėja, susilieja ir lapo pagrindas pasidaro juodas, į viršūnę dryžuotas. Lapų viršūnės gelsta. Kai drėgnesnis oras, stiebas bei lapų pagrindas šlapiai supūva ir nulinksta. Augalas žūva. Iškasus tokį kardelį, ant gumbasvogūnių pastebimos ryškios apvalios, įdubusios, iškilusiais pakraščiais rudos dėmės. Dėmėta taip pat ir gumbasvogūnių žievelė.
Liga sukelia bakterija Pseudomonas marginata (McCull) Stapp. Ši bakterija pažeidžia ne tik kardelius; nuo jų dažnai nukenčia montbretės ir krokai. Ypač liga išplinta, kai šiltas ir lietingas oras.
Liga plinta dviem būdais: 1) su apsikrėtusiais gumbasvogūniais, kuriuose bakterijos ne tik išsilaiko, bet palankiomis sąlygomis dauginasi ir apkrečia kartu sandėliuojamus sveikus gumbasvogūnius; 2) ligos sukėlėjas peržiemoja dirvoje su sergančiomis augalų liekanomis ir gali joje išsilaikyti net penkerius metus.
Liga mažiau išplinta, prieš sodinimą gumbasvogūnius pamirkius 0,5% kaptano suspensijoje. Gumbasvogūnius galima 15 minučių mirkyti 50-55 C vandenyje, o po to staigiai atšaldyti, pamerkiant 5 minutėms į šaltą vandenį. Gumbasvogūnių dėmeles reikia išpjaustyti ir, praėjus porai dienų, kai žaizdelės gerai apdžiūsta, dezinfekuoti, pamerkiant gumbasvogūnius į 0,4% formalino skiedinį. Gerai padeda augalų purškimas cinebu arba vario preparatais. Stipriau bakteriozės užpultus augalus geriausia išrauti ir sunaikinti. Sergančių augalų gumbasvogūnių nenaudoti dauginimui. Viena iš kovos priemonių yra ankstyvas gumbasvogūnių iškasimas ir jų laikymas sausoje bei gerai vėdinamoje patalpoje.
Mozaika. Ant lapalakščio susidaro pilki arba gelsvai žali dryžiai, dėmelės arba šlakai. Jeigu augalai apsikrėtę agurką mozaikos virusu, tai vėliau ant lapą atsiranda ir nekrotiniai dryžiai.
Sergą augalai kasmet silpniau auga ir vystosi, dėl to ją gumbasvogūniai darosi negyvybingi. Žiedai būna išmarginti pilkomis arba gelsvai žaliomis dėmėmis arba dryžiais. Rausvą spalvą turinčią veislių žiedai įgauna purpurinį atspalvį. Kitų veislių augalams susilpnėja pagrindinė spalva, vainiklapiai atrodo lyg išblukę, žiedai smulkūs. Ligos paveikti gumbasvogūniai gali būti karpuoti, nesimetriški, dažnai nenormaliai pailgėję.
Augalų, apsikrėtusią agurką mozaikos virusu, simptomai pasireiškia tik ant lapą; ją gumbasvogūniai būna beveik nepakitę, o tai sudaro sunkumų, nustatant susirgimą.
Šią ligą sukelia du virusai — Cucumis virus 1 (Dooliftle) Smith ir Phaseolus virus 2 (Pierce) Smith.
Ligą platina amarai, ji plinta ir sultimis
Pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, būtina augalus iškasti ir sunaikinti. Kruopšti daugkartinė ir kasmetinė sergančių augalų atranka sumažina ligos plitimo galimybes. Kardelių nereikia sodinti arti raudonųjų dobilų ir barkūno, kurie taip pat serga šia liga. Kovoti su amarais.
Lapų plaiša. Pirmasis ligos požymis pasireiškia tuo, kad augalai blogai auga. Ant lapų, išilgai gyslų ir lapo pakraštyje atsiranda gelsvai rudi dryžiai. Šaknys vystosi vidutiniškai ir būna nenormaliai išsišakojusios. Vėliau lapai ir lapų kraštai įtrūkinėja.
Ligos sukėlėjas — virusas Nicotania virus 5 (136ning) Smith. Liga persiduoda per sultis, ją platina nematodos.
Kad liga neplistą, sergančius augalus būtina pašalinti. Kovoti su nematodomis.