Biberšteino glažutė gvazdikinių šeimos šakniastiebinis augalas

Glažutė (Cerastium L.) Biberšteino glažutė (C. biebersteini DC.) gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos šakniastiebinis augalas, aptinkamas Kryme. Stiebas šliaužiantis, žiedynkotis kylantis, iki 15 cm aukščio. Lapai pailgai lancetiški, tankiai apaugę plaukeliais, šviesiai pilki. Žiedai balti, 1 cm skersmens, puriame skėtyje. Žydi gegužės—birželio mėn., 30 dienų. Sėklų subrandina gausiai, jos subręsta liepos mėn. Žiemai pridengti nereikia.

Pūkuotoji glažutė (C. tomentosum L.). Kilusi iš Pietų Europos. Užauga 10 cm aukščio. Stiebai šakoti, driekdamiesi žeme, sudaro tankų kilimą. Lapai smarkiai pūkuoti, linijiškai lancetiški, šviesiai pilki, sidabriški. Žiedai balti, 5 cm skersmens, susitelkę kekėje. Žydi birželio—liepos mėn., 35 dienas. Žiemoja nepridengta. Gerai auga lengvo priesmėlio dirvose, kurias reikia tręšti organinėmis trąšomis (1 m2 6 kg), geriausia perpuvusiu mėšlu.

Atspari sausrai. Sodinama anksti pavasarį arba rugpjūčio mėn. pabaigoje 10-15 cm atstumu. Kadangi greit auga, todėl reikia genėti, kad nenustelbtų šalia augančių augalų. Ypač greit auga biberšteino glažutė. Dauginama sėklomis, kerelio dalijimu ir auginiais. Sėklos sėjamos į dėžutes arba lysves. Sudygsta po vienos—dviejų Sėjinukai pikuojami, kai turi du tikruosius lapus. į nuolatinę vietą sodinami tais pačiais metais. Žydi antraisiais metais. Auginiai anksti pavasarį arba rugpjūčio mėn. sodinami į inspektą arba lysvę ir pridengiami skydais. įsišaknija po 2— 3 savaičių.

Tinka alpinariumams, akmeninėms atraminėms sienelėms ir bordiūrams kartu su kitomis žemaūgėmis gėlėmis, tik pastaruoju atveju ją reikia karpyti, kad nenustelbtų šalia augančių gėlių. Jos lapai išsilaiko dekoratyvūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvų rudens šalnų.

Šaltinis – glažutė