Categories
CHRIZANTEMOS Gėlių ligos

Chrizantemos ligos: dėmėtligė, gumbaligė, mozaika, kvežligė, besėklystė

Bakterinis pašaknio puvinys. Pirmiausia vysta lapai ,o pagaliau ir visas augalas. Atidžiau augalą apžiūrėjus, matomas aiškus pašaknio puvinys, kuris pamažu plečiasi į stiebą ir į šaknis. Pagaliau toks augalas žūva.

Ligą sukelia bakterija Erwinia chrysanthemi Burkh. Daugiausia nuostolių šios bakterijos padaro, auginant chrizantemas šiltnamiuose, ypač jei labai drėgna ir jei gana aukšta temperatūra.

Viena iš svarbiausių kovos priemonių su chrizantemų pašaknio puviniu yra naudojimas sveikų augalų sėklų. Sergančias chrizantemas reikia išrauti su dėmėmis ir sunaikinti, kad neapsikrėstų šalia augantys augalai; nepertręšti azoto trąšomis.

Bakterinė dėmėtligė. Lapų pakraščiuose atsiranda siauros, į lapo vidurį platėjančios, įdubusios dėmės. Dėmių audiniai labai greit džiūsta, lapai susiraito. Ligai smarkiau pasireiškus, chrizantemos skursta ir nežydi.

Ligą sukelia bakterija Pseudomonas syringae v. Hall. Bakterijos publa ne lik chrizantemas, bet taip pat rožes ir alyvas; ligos simptomai skiriasi, tačiau kovos priemonės taikytinos tos pačios.

Bakterinė gumbaligė. Iš stiebo pagrindo prie pat žemės paviršiaus išauga trumpi mėsingi ūgliai su smulkiais susiraičiusiais lapeliais. Priklausomai nuo chrizantemų veislės ūgliai gali būti atskiri arba suaugę po kelis, be to, pasitaiko ūglių, savo forma panašių j vėduoklę. Ūgliai bei jų lapeliai yra nenormalios spalvos, pavandeniję, pilni bakterijų.

Ligą sukelia bakterija Corynebacterium fascians (Tilf.) Dows. Sukėlėjas gyvena dirvoje, sergančių augalų liekanose, be to, sėklose. Be chrizantemų, bakterijos puola gvazdikus, kardelius, gubojas, pelargonijas, petunijas, pentinius ir kt.

Kovojant su šia liga, reikia išrauti ir sunaikinti sergančius augalus. Rinkti tik sveikų augalų sėklas; chrizantemas auginti neapkrėstoje arba išdezinfekuotoje dirvoje. Dezinfekuoti sėklas 5 minutes 5% formalinu.

Mozaika. Priklausomai nuo veislės ligos simptomai būna labai nevienodi. Ant lapų pastebima mozaikinis dėmėtumas, žiediškasis dėmėtumas, nekrotinės dėmės, apskritimų ir pusiau apskritimų formos dėmės. Žiemą ir pavasarį ant jaunų lapų pastebimas šviesiai žalias, iki gelsvo atspalvio gyslų pašviesėjimas. Bronzinių ir rausvų veislių chrizantemų žiedai nuo šios ligos dažnai įgyja geltoną atspalvi arba ištisai pageltonuoja. Raudonai violetiniai arba šviesiai raudoni žiedų būna išmarginti baltomis dėmėmis arba visai išbalę.

Ligos sukėlėjas — virusas Cucumis virus 1 var. chrysanthemum Noordam.

Kad liga neplistų, sergančius augalus būtina sunaikinti. Dauginimui naudoti ypač stropiai atrinktus motininius augalus. Dauginti vasarą arba rudenį, nes tuo metu geriausiai išaiškėja ligos simptomai ir lengviausia atrinkti sveikus augalus. Taip pat reikia kovoti su amarais — ligos pernešėjais.

Kvežligė. Tipiškas šios ligos požymis — nepakankamas visų augalo dalių išsivystymas. Tokie neužaugos gali būti net keturis kartus mažesni už normalų augalą. Sergančių augalų lapų koteliai labai sutrumpėja, kartais visai neišsivysto; lapalakštis būna iškraipytas, viršūnė truputį užsirietusi į apačią; lapai garbanoti, susiraukšlėję, dėmėti, kartais išmarginti geltonomis juostomis.

Kvežlige sergančios chrizantemos anksčiau pradeda žydėti, bet žiedai būna nenormalūs, žiedkotis trumpesnis, vainiklapiai siauresni ir susisukę į vidų. Centriniai žiedyno žiedai kartais smulkesni ir pažaliavę.

Ligos sukėlėjas — virusas Marmor chrysanthemi virus Holmes.

Kovojant su šia liga, tuo pačiu peiliu nepjauti sveikų ir sergančių augalų žiedų. Darbo įrankius būtina dezinfekuoti.

Besėklystė. Šia liga sergančios chrizantemos pasižymi labai stipria žiedų deformacija, kuri pasireiškia tokiais simptomais: vainiklapiai nevienodo ilgio, susisukę, jų kraštai susijungę ir sudaro vamzdelius. ,Kartais vainiklapiai taip susisukę, kad žiedai pasidaro beformiai. Be to, veislių, kurių vainiklapiai būna išlenkti, šis išlenkimas gali išnykti arba centriniai žiedai gali pasilikti smulkūs ir žali. Žiedynai irgi mažesni, žiedų skaičius sumažėja 10-15%.

Ant lapų—silpna mozaika, chlorozė ir vos pastebimas augimo sutrikimas. Ligos sukėlėjas — virusas Lycopersicum virus 7.

Ligą platina amarai, ją taip pat galima perduoti sultimis. Be chrizantemų, šia liga serga pomidorai, petunijos, tabakas, ratiliai.

Dauginimui naudoti tik sveikus motininius augalus. Kovoti su amarais.