Ciklamenų ligos: Vytulys, Chlorozė, Kekerinis puvinys, Bakterinis puvinys
Šaknų sausasis puvinys. Pirmiausia džiūsta senesni lapai, ir ligos apimti augalai nustoja augti. Tokių augalų šaknys paruduoja, o vėliau supūva sausu puviniu. Stipriau pažeisti augalai lengvai išsirauna iš dirvos.
Ligos sukėlėjas — grybas Thielaviopsis basicola (Berk. et Br.). Ferr. Tas pats grybas pažeidžia ir kai kurias piktžoles—Senecio vulgaris (žilę), Chaenopodium album (baltąją balandą) ir kt.
Kad liga neplistų, būtina dezinfekuoti dirvą, kurioje augo sergantieji ciklamenai. naujai paruoštą ciklamenams dirvą reikia pridėti smėlio. Negalima laistyti augalų šaltų vandeniu ir apskritai gausiai nelaistyti. Kaitriomis dienomis būtina užpavėsinti šiltnamiu stiklus. Reikia naikinti aukščiau aprašytas piktžoles, kurios platina ligą. Pastebėjus pirmuosius sergančius augalus, patartina juos palaistyti kaptano suspensija.
Vytulys. Ligos pradžioje gelsta ir vysta lapai vienoje augalo pusėje. Žiediniai pumpurai ir žiedai taip pat vysta ir džiūsta. Pagaliau nudžiūsta visas augalas. Gumbas iš išorės atrodo stiprus ir sveikas, tačiau, perpjovus jį per pusę, matyti parudavę apytakos indai ir pilkai rudos dėmės šalia jų.
Ligos sukėlėjas — grybas Fusarium oxysporum Schlecht. var. aurantiacum (Lk.) Wr. Jis pasireiškia rugpjūčio—rugsėjo mėnesiais, ypač po sausos ir karštos vasaros.
Sergančius augalus reikia nedelsiant išnešti iš šiltnamio ir sunaikinti. Į kompostus jų negalima dėti. Vazonėlius, kuriuose augo sergantieji augalai, būtina dezinfekuoti. Augalus reikia laistyti atsargiai, nepilant vandens ant gumbų.
Kekerinis puvinys. Ant lapų susidaro didelės rudos dėmės, prasidedančios dažniausiai nuo lapo krašto. Esant didelei oro drėgmei, pūva lapai, pumpurai ir stiebai. Pūvantieji audiniai apsitraukia ligos sukėlėjo Botrytis cinerea Fr. konidijakočių ir konidijų veja. Sergančių augalų vainiklapiai dažnai būna išmarginti nedidelėmis, 2-3 mm dydžio apskritomis arba elipsės formos dėmelėmis. Ant baltų ir rausvų vainiklapių dėmelės būna raudonos, o ant tamsiai raudonų — vandeningos, persišviečiančios.
Kovos priemonės: iki minimumo sumažinti laistymą, laistant nepilti vandens ant gumbų, gerai vėdinti šiltnamius, purkšti augalus kaptanu.
Gumbų puvinys. Tai neparazitinė liga, pasireiškianti staigiu augalo puvimu. Ji paprastai prasideda birželio, liepos mėnesiais, šviežiai persodinus ciklamenus. Ligos priežastimi gali būti pertręšimas azoto trąšomis, netinkama dirvos reakcija (tinkamiausia 5-6 pH), staigūs temperatūros svyravimai, per didelė dirvos drėgmė (ypač naudojant didelio drėgmės imlumo durpes), per gilus augalų pasodinimas. Kovojant su liga, reikia naujai persodinti augalus, paruošti gerą dirvos mišinį, padidinti kalio ir fosforo trąšų normas, vengti staigių temperatūros svyravimų, ne per giliai susodinti.
Chlorozė. Ji pasireiškia pasodinus ciklamenus į neutralios arba silpnai šarminės reakcijos dirvą. Augalą lapai pasidaro šviesiai žali arba gelsvai žali, o ją pakraščiai sukasi į viršų. Augimas sutrinka ir augalai skursta. Kovojant su liga, reikia persodinti ciklamenus į tinkamą dirvą.
Bakterinis puvinys. Ciklamenu bakterinio puvinio ligos simptomai priklausomai nuo aplinkos sąlygą gali būti skirtingi. Dažniausiai pradeda šlapiai pūti dar ne visai išsiskleidę jauni viduriniai lapai ir viršutinė gumbelio dalis. Senesni kraštiniai lapai vysta, nudžiūsta ir nukrinta. Gumbelis iš paviršiaus atrodo sveikas, tačiau jo vidus šlapiai pūva. Tokiame gumbelyje yra masė ligos sukėlėją — bakteriją.
Liga gali pasireikšti ir ant žiedkočių. Tokiais atvejais, nekeisdami spalvos, šlapiai supūva lapai ir žiedkočiai, žiedai nuvysta. Pasitaiko dar viena ligos forma, kada lapai ne supūva, o tik nuvysta arba susiraito. Išrauto tokio augalo šaknys būna stipriai parudavusios arba šlapiai supuvusios.
Bakterinį puvinį sukelia Erwinia carotovora (Jones) Holl. Bakterija sukelia šlapiąjį puvinį įvairių augalu, ypač šakniagumbinių ir svogūninių, tačiau ligos simptomai būna skirtingi. Ciklameną bakteriozė daugiausia pasireiškia birželio ir liepos mėnesiais, ypač po ciklamenu persodinimo. Liga padeda platinti per didelės azoto trąšų normos, per didelis kalkių kiekis dirvoje, per didelė dirvos drėgmė.
Kovos priemonės: padidinti kalio ir fosforo trąšų kiekius, vengti vienpusiško tręšimo azoto trąšomis. Persodinant nepažeisti šaknų, nesodinti per giliai; tinkamai vėdinti šiltnamius ir inspektus; vengti aukštos temperatūros, saikingai laistyti; sergančius augalus išrauti ir sunaikinti