Categories
AUGALAI

Durpių kalkinimo normos

Daugelyje pavyzdžiui, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, kaip dirvos pakaitalas plačiai naudojamos durpės. Tai lengvai prieinami vietiniai resursai. Durpynai skirstomi 3 tipus: aukštutinio, žemutinio ir tarpinio. Žemutinio tipo durpynai aptinkami žemesnėse užmirkusiose vietose. Čia auga alksniai, beržai, ievos.

Augalams pūvant, susidaro tamsios spalvos durpių sluoksnis, kuriame gausu maisto medžiagų, ypač azoto. Šio tipo durpių yra mažas rūgštingumas ir didelis peleningumas. Aukštutinio tipo durpynai susidaro kiek aukštesnėse vietose, kur augmenijos liekanos mineralizuojasi silpnai. Čia auga baltosios samanos, spanguolės, balų krūmokšniai, pušaitės.

Susidaro mažo peleningumo stipriai rūgščios reakcijos šviesus durpių sluoksnis, kuriame negausu maisto medžiagų. Tarpinio tipo durpynai, priklausomai nuo susidarymo ir augmenijos pabūdžio, gali būti panašūs į aukštutinio ar žemutinio tipo durpynus.

Gėlėms auginti plačiausiai naudojamos aukštutinio durpyno kimininės durpės. Jos pasižymi dideliu vandens imlumu. Todėl galima naudoti didesnių koncentracijų tirpalus. Net pilnai prisotintose vandeniu durpėse išsilaiko 40% oro. Tinkamiausios tokios durpės, kurių drėgnumas 60-65, peleningumas 2-5%, bet ne daugiau kaip 12%.

Auginant gėles durpėse, reikia labai atidžiai sekti jų drėgnumą. Ypač pavojingas išdžiūvimas karštomis ir saulėtomis dienomis, nes padidėjusi tirpalo koncentracija gali pažeisti augalo šaknis. Aukštutinio tipo durpės yra rūgščios, pH 2,9-3,5. Augalams toks rūgštingumas netinka, todėl jas reikia kalkinti. Tinkamiausias durpių pH 6,0-6,5.

Durpių kalkinimo normos Kimininės durpės beveik neturi mineralinių elementų, reikalingų augalui. Todėl jas reikia prisotinti visomis augalui reikalingomis maisto medžiagomis. Tai daroma įvairiai. Dažniausiai mineralinės trąšos sumaišomos su durpėmis, o vegetacijos metu dar keletą kartų papildomai tręšiama. Sudarant mineralinių trąšų mišinius, reikia žiūrėti, kokioms kultūroms jie bus naudojami.

Jauniems, jautriems augalams gali pakenkti, iš karto durpes sudėjus visas trąšas. Todėl dauguma gėlininkų iš pradžių su durpėmis maišo tik dalį trąšų kiekio, o likusias išberia papildomo tręšimo metu. Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Latvijos TSR gėlininkai plačiai augina gėles kraikinėse durpėse. Kraikinių durpių rūgštingumas nustatomas atskirai kiekvienai gėlių tūrai. Prieš sodinimą kraikinės durpės sulaistomos mineralinių trąšų mišinio tirpalu.

Mišinio, rekomenduotino ciklamenams, raktažolėms, frezijoms, leukonijoms ir kitoms gėlėms auginti (1 m3 durpių reikia 2,5 kg mišinio), sudėtis tokia: 1700 g kalio salietros, 500 g precipitato arba 1030 g superfosfato, 300 g magnio sulfato, 5 g boro rūgšties, 3 g mangano sulfato, 5 g geležies sulfato, 5 g cinko sulfato, 0,5 g vario sulfato.

Augimo metu laistoma vandeniu. Tik kai kurios ilgai augančios papildomai tręšiamos 2-4 kartus per visą vegetacijos laiką tokių pat trąšų mišinio tirpalu, kaip ir prieš sodinimą (2-2,5 kg mišinio 1 m3 vandens).