Categories
AUGALAI

Erškėčiams kenkia dūmai, įvairios dujos bei dulkės

Erškėčiams parenkamos šiltos, saulėtos, nuo šaltų vėjų apsaugotos ir gerai vėdinamos vietos. Erškėčiams kenkia dūmai, įvairios dujos bei dulkės.

Mūsų respublikos sąlygomis tinkamiausias erškėčių sodinimo laikas yra pavasaris, balandžio mėn. Antroji pusė (išėjus iš dirvos pašalui). Labai svarbu sodinimą užbaigti ne vėliau kaip gegužės mėnesio pirmomis dienomis, t. y., prieš pumpurų sprogimą. Geriausia sodinti erškėčius, kai jiems skirtas plotas yra ištisai išpurentas ir patręštas. Bet, jei to dėl kokių nors priežasčių negalima buvo atlikti, tuomet kasamos duobės, ne mažesnės kaip 50 cm skersmens bei tokio pat gylio, ir jos pripilamos atitinkamo žemės mišinio.

Vienam krūmui imama 1-1,5 kg perpuvusio mėšlo arba durpių komposto, 16-20 g mineralinių trąšų mišinio. Lengvai dirvai labai naudinga dar pridėti 20-25 g pelenų. Nedaug šviežio arklių mėšlo galima dėti tik į purią, lengvą, bet neturtingą maisto medžiagomis dirvą. Tokioje dirvoje jis greit perpūva, ir šaknys lengvai pasisavina maisto medžiagas. Sunkioje bei drėgnoje dirvoje mėšlas ilgą laiką nesupūva, ir todėl gali pradėti pūti augalo šaknys. Tokiu būdu mėšlą į duobutes galima dėti tik žymiai anksčiau prieš erškėčių sodinimą ir ten jį kelis kartus su dirva perkasti.

Prieš sodinimą atidžiai apžiūrimos augalo šaknys: nudžiūvusios ir sužeistos jų dalys pašalinamos. Patartina šaknis apvelti mase, sudaryta iš lygių molio ir šviežio galvijų mėšlo dalių, praskiestų vandeniu (masė turi būti grietinės tirštumo). Neturint mėšlo, vietoj jo galima panaudoti augimo stimuliatorių – heteroauksiną. Vienam masės kibirui imamos 4 heteroauksino tabletės. Toks šaknų apvėlimas apsaugo jas nuo perdžiūvimo. Be to, tai yra papildomas maisto medžiagų šaltinis.

Laipiojantieji erškėčiai į dirvą sodinami tokiame pat gilyje, kokiame jie augo medelyne. Tai labai lengva nustatyti iš šaknies kaklelio. Sodinant laipiojančius erškėčius, nereikia pamiršti sutrumpinti jų stiebų. Ant stiebo paliekama ne daugiau kaip po 4 pumpurus. Tai atlikti būtina, nes persodinant žymiai sumažėja šaknų sistema ir dar neprigijusios šaknys nepajėgia pilnai aprūpinti antžeminės augalo dalies maisto medžiagomis bei vandeniu. Todėl reikia prisiminti: kuo silpnesnė šaknų sistema, tuo labiau mažinama augalo antžeminė dalis, ir atvirkščiai.

Laipiojantieji erškėčiai sodinami 1,5-2 m atstumu vienas nuo kito. Pasodinti erškėčiai gausiai palaistomi. Jeigu sodinama nerūpestingai, tarp dirvos ir šaknų palieka tušti tarpai, augalas nesugeba gerai prigyti ir šaknys dažnai pradeda pūti. Kad pasodinti ir palaistyti erškėčiai lengviau prigytų, o jų pumpurai neišdžiūtų, juos reikia apkaupti žeme. Kai augalai prigyja ir pradeda augti (pasirodo jauni ūgliai), žemė nuo krūmelių palaipsniui nužeriama. Geriausia tai padaryti debesuotą dieną. Vėliau dirva apie krūmus turi būti nuolat puri ir drėgna, todėl ją geriausia mulčiuoti pūdiniu arba smulkiomis durpėmis. Sausrų metu erškėčius būtina laistyti.