Categories
FREZIJOS

FREZIJŲ AUGINIMAS IŠ GUMBASVOGŪNIŲ

Trumpas gumbasvogūnių apibūdinimas

Vienintelis frezijų vegetatyvinio dauginimosi organas – gumbasvogūnis. Jo forma priklauso nuo amžiaus ir veislės savybių. Stadijiškai jaunesni gumbasvogūniai, pavyzdžiui, išaugę iš vaikučių, yra ilgesni, negu senesnieji. Diploidinių veislių gumbasvogūniai paprastai būna plokštesni ir apvalesni, negu poliploidinių. Iš poliploidinių tik Princess Marijke ir Pimpernel veislių gumbasvogūniai apvalūs, su 1-3 vegetuojančiais pumpurais. Daugumos kitų veislių gumbasvogūniai pailgi, kūgio formos ir tik su vienu viršūniniu pumpuru. Miegantys pumpurai pradeda augti tada, kai pašalinamas centrinis pumpuras, arba cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis nuslopinamas jo augimas.

K. Kukulčanka išbandžiusi 27 įvairias fizines ir chemines priemones, nustatė, kad tik nedaugelis jų gali nuslopinti viršūninį augimą. Tokį poveikį turėjo augimo inhibitoriai entilenchlorhidridas ir meleno rūgšties hidratas. Šiais preparatais nuslopinus viršūninį augimą, pradėdavo augti šoniniai miegantys pumpurai. Dėl to išaugdavo daugiau gumbasvogūnių.

Apie 42% gumbasvogūnių svorio sudaro vanduo. Pagrindinė sausų medžiagų dalis – angliavandeniai. 5-7% absoliučiai sausų medžiagų sudaro makroelementai: azotas, fosforas, kalis.

Temperatūros režimas frezijų gumbasvogūnių ramybės periodu

Visų svogūninių ir gumbasvogūninių gėlių augimas ir žydėjimas šiltnamiuose labai priklauso nuo temperatūros ne tiktai tuo metu, kai jie auga, bet žymiai daugiau nuo temperatūros, kurioje jie esą ramybės periodu.

Ilgą laiką dėl nežinomų priežasčių frezijų gumbasvogūniai vienais metais gerai sudygdavo, augalai normaliai augdavo ir žydėdavo, o kitais išvis nesudygdavo, nors žemėje vyko normalūs gyvybiniai procesai. 1935 metais pradėta tirti, kodėl tai atsitinka.

Olandų mokslininkės A. Hartsema ir Z. Luyten pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad Pietų Prancūzijoje, kur daug šilčiau, negu Olandijoje, tokių reiškinių nepasitaiko. Mokslininkės frezijų gumbasvogūnius laikė 10 savaičių įvairioje temperatūroje: 9, 20 ,23, 25, 28 °C. Paaiškėjo, kad blogai dygo tiktai gumbasvogūniai, laikyti 9 laipsnių temperatūroje. Geriausiai dygo šiltai laikyti gumbasvogūniai. Vėliau jos nustatė, kad optimali laikymo temperatūra yra dar aukštesnė – 31 °C. Gumbasvogūnius joje reikia laikyti 10 savaičių. Kiti tyrinėtojai įrodė, kad 28-31 °C temperatūroje gumbasvogūnius reikia laikyti dar ilgiau – 3-4 mėnesius, nes tiktai po to jie gerai sudygsta ir gausiai žydi.

Daugelio specialistų nuomone, šiltai išlaikytus gumbasvogūnius 3-4 savaites prieš sodinant reikia laikyti 13 °C temperatūroje. Vieni autoriai (A. Hartsema, K. Kukulčanka) teigia, kad tokie gumbasvogūniai gerai auga ir augalai anksti pražysta, kiti (B. M. Mansour, H. Jensen) to nepatvirtino. Pagrįstas teigimas, kad frezijų kurių gumbasvogūniai buvo laikyti 13 laipsnių temperatūroje, žiedynkočiai išauga ilgi, o tai labai svarbu. Gumbasvogūniai, tokioje temperatūroje išlaikyti ilgiau kaip 4 savaites, sudygsta tik po 3-4 mėnesių.

Gumbasvogūniai, laikomi aukštoje temperatūroje ilgiau kaip 4 mėnesius, smarkiai sumažėja, nes dėl intensyvių biocheminių procesų išeikvojamos maisto medžiagos. O ką daryti, kai gumbasvogūnius ramybės periodu reikia išlaikyti ilgai?

Biologiniai procesai gumbasvogūniuose

Augalams nužydėjus, intensyviai pradeda augti nauji gumbasvogūniai, o buvusių lapų pamatuose formuojasi vaikučiai. Jeigu iškasti gumbasvogūniai laikomi 20 laipsnių temperatūroje, vaikučiai auga ir ramybės periodu, imdami maisto medžiagas iš motininio gumbasvogūnio. Van der Nis (A. G. A. Van de Nees) 1957 metais frezijų gumbasvogūnius 9 mėnesius laikė 13 °C temperatūroje. Per tą laiką išaugo nauji gumbasvogūniai, tačiau jų svoris sudarė tik 60 procentų motininių gumbasvogūnių svorio. Taigi motininių gumbasvogūnių maisto medžiagos perėjo į dukterinius gumbasvogūnius, tačiau didelė jų dalis išeikvota bioenergetiniams procesams. Šis autorius taip pat nustatė, kad biologiniai procesai gumbasvogūniuose, laikant juos 1-2 °C temperatūroje, nevyksta. Tokiose sąlygose jie gali išbūti 9-11 mėn., tačiau prieš sodinant gumbasvogūnius vis tiek 3-4 mėn. reikia palaikyti 28-31 laipsnių temperatūroje.

Daug mokslininkų tyrinėjo, kaip frezijų gumbasvogūnius ir ramybės periodu veikia įvairi temperatūra. Be šių, dar paminėti olandas C. J. Kragtwijk (1961), danai A. Klougart ir E. Jorgesen (1962), japonai S. Abe, J. Kawata, A. Utada (1964), K. Kosugi, A. Sumitoma (1955).

Fiziologiškai temperatūros poveikį gumbasvogūniams ramybės periodu pagrindė danų mokslininkas F. Renstromas 1965 metais. Jis nustatė, kad frezijos normaliai auga tiktai tada, kai jų gumbasvogūniuose pakanka auksinų tipo augimo stimuliatorių. Gumbasvogūniuose šie stimuliatoriai sintetinasi aukštoje temperatūroje ramybės metu. Auksinų nerasta gumbasvogūniuose, laikytuose 5 °C temperatūroje, o laikytuose 10 °C temperatūroje jų rasta nedaug. Tokio kiekio pakako tiktai šaknims ir naujiems gumbasvogūniams išauginti.

Nuo tinkamo temperatūros režimo ramybės periodu priklauso augalų auginimo trukmė, jų derlingumas ir tuo pačiu ekonominis rentabilumas.

Taigi frezijų augintojams būtina žinoti, kad galima sodinti tiktai tuos gumbasvogūnius, kurie 3-4 mėn. buvo laikomi 28-31 °C temperatūroje (santykinė oro drėgmė turi būti 65-80 procentų). Kai gumbasvogūnius ramybės būvyje reikia išlaikyti ilgiau, jie laikomi šaldytuve (1-5 temperatūroje). Po to juos vis tiek reikia 3-4 mėnesius palaikyti aukštoje temperatūroje (28-31 °C) ir tik po to sodinti.


Šaltinis: wiki