Gailiardija – Graižažiedžių šeimos šakniastiebinis augalas

Gailiardija (Gaillardia Foug.)

Graižažiedžių (Asteraceae) šeimos šakniastiebinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos.

Akuototoji gailiardija (G. aristata Pursh, sin. G. grandiflora hort.). Stiebas 40-60 cm aukščio, stačias arba šiek tiek prigulęs, nuo pagrindo šakotas. Visas augalas plaukuotas. Lapai lancetiški arba ovališki, dantytais pakraščiais, pilkai žali. Graižai dideli, iki 10 cm pločio, liežuviški žiedai įvairių geltonų ar rusvai raudonų atspalvių. Žydi nuo birželio mėn. iki vėlyvo rudens.

Akuototosios gailiardijos hibridai su kitomis daugiametėmis ir net vienmetėmis rūšimis davė daug naujų formų ir veislių, vadinamų hibridinėmis gailiardijomis (Gaillardia hybrida hort.)

Daugiausia auginamos veislės: Aurea pura — stambiais, geltonais žiedais; Burgunder — liežuviški žiedai tamsiai raudoni, vamzdiški geltoni ir rudi; Kobold — liežuviški žiedai geltoni raudonais galiukais, vamzdiški gelsvai rudi; Tokajer — rausvai oranžiniais žiedais.

Mėgsta saulėtą atvirą vietą. Geriausiai auga vidutinio sunkumo derlingoje, gerai vandenį praleidžiančioje dirvoje. Esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms, dalis kerų kartais sunyksta.

Dauginama sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklos sėjamos rudenį arba pavasarį tiesiog į lysves.

Kerelių dalijimu geriausia dauginti pavasarį arba anksti rudenį, kad prieš žiemą spėtų gerai įsišaknyti. Senų kerų nereikia skirstyti į labai smulkias dalis, nes gailiardija palyginti lėtai auga.

Tinka sodinti didelėmis grupėmis gazone ar drauge su kitomis daugiametėmis gėlėmis mišriose lysvaitėse. Žiedai tinka puokštėms.