Categories
AZALIJA Gėlių ligos

Azalijos ligos, kenkėjai

Stiebo puvinys. Apatinėje stiebo dalyje žievės audiniai 1-2 cm ilgyje pa­ruduoja ir pūva. Lapai pablykšta ir džiūsta. Iš pūvančių stiebo audinių išskiriami kelių genčių grybai—ligos sukėlėjai: Cylindrocarpon, Fusarium, Pestalozzia ir Cylindrosporium. Šių ligos sukėlėjų vystymąsi skatina didelė dirvos drėgmė, gilus augalų pasodinimas, didelės azoto trąšų normos, šviesos trūkumas, blogas šiltna­mių vėdinimas ir staigūs temperatūros svyravimai.

Kaip kovoti su stiebo puviniu

Kovojant su puviniu, reikia pa­didinti kalio ir fosforo trąšų normas, karštomis dienomis nelaistyti šaltu vandeniu ir apskritai mažiau lieti vandens. Būtina gėrai vėdinti šiltnamius, reguliuoti apšvietimą, vengti staigių temperatūros svyravimų.

Vaškaligė. Lapalakščio dalis, o kartais ir visas lapas sustorėja, pašviesėja, deformuojasi, o vėliau ant tokių lapų paviršiaus susidaro kreidos miltelių pavidalo apnašas. Kartais tokią išvaizdą įgauna visa ūglio viršūnė arba net vainiklapiai ir taurėlapiai.

Baltas apnašas—tai ligos sukėlėjo grybo Exobasidium japonicum Shir. spo­ros, kurias lengvai perneša nuo vieno augalo ant kito jvairūs vabzdžiai.

Kaip naikinti vaškaligę

Viena iš patikimiausių kovos priemonių su šia liga—nupiauti ir sunaikinti pasikeitusius lapus ir ūglius, kol dar nesusidarė jų paviršiuje sporos. Pašalinus sergančias augalo dalis, augalus pravartu nupurkšti Bordo skysčiu arba vario oksi­chloridu. Dauginimui reikia imti tik sveikų augalų ūglius. Perkant azalijas, reikia atidžiai apžiūrėti ir nepirkti sergančių bei įtar­tinų.

Septoriozė. Lapų viršulinėse ir apatinėse pusėse susidaro netaisyklingos, iš pradžių gelsvos, vėliau paruduojančios dėmės, kartais apsuptos gelsvu lapo au­dinio ratu. Dėmėti lapai gelsta, džiūsta ir nukrinta. Dėl šios ligos azalijos dažnai lieka be lapų.

Ligos sukėlėjas yra grybas Septoria azaleae Vogl., kuris, laikui bėgant, dė­mių viduryje suformuoja smulkius juodų taškelių pavidalo piknidžius. Iš subren­dusių piknidžių išsiveržia pailgų grybo sporų masė.

Liga smarkiau plinta žiemą, kai augalams trūksta šviesos ir daug drėgmės, arba vasarą, kai per daug saulės šviesos. Jeigu liga pasireiškia 2-3 metus iš ei­lės, tai azalijos išauga ilgais plonais, mažai lapotais ūgliais, turi labai mažai bu­tonų.

Kaip kovoti su septoriozę

Kovojant su septorioze, žiemą reikia pagerinti augalams apšvietimą, laistyti negausiai ir geriau prieš pietus, kad iki nakties spėtų apdžiūti ir augalai, ir dir­va. Vasaros kaitrų metu sudaryti augalams kaip galima daugiau pavėsio. Vengti azoto trąšų pertekliaus, o nuo birželio mėnesio jomis visai netręšti. Rudenį nevė­luotai sunešti augalus į šiltnamį, o pavasarį — į lauką. Augalus, ypač anksty­vųjų veislių, reikia laiku apgenėti, o nukritusius lapus ir apipiaustytus ūglius rūpestingai surinkti ir sudeginti. Dauginimui naudoti tik sveikus, stiprius augalus. Sistemingai purkšti augalus vario preparatais arba cinebu.

Užsienio literatūroje nurodoma, jeigu žiemą azalijos laikomos blogame (tamsiame ir drėgname) šilt­namyje, tai arba jų visai nepurkšti, arba purkšti tik susilpnintomis fungicidų koncentracijomis. Tuo atveju, kai jos žiemą laikomos šviesiame, gerai vėdinama­me šiltnamyje, reikia kelis kartus iki rudens purkšti 0,75-1 % Bordo skiediniu arba 0,3-0,7 proc cinebo suspensija. Iki pardavimo likus keturiems mėnesiams, purškimus reikia nutraukti, kad ant lapų neliktų margų dėmių. Paskutinį kartą patariama pirkšti susilpnintos koncentracijos fungcidais.

Daugiau temų: https://apiegeles.lt/azalija-kambarine-gele/

Pasitaikančios ligos: KEKERINIS PUVINYS GĖLIŲ RUDYS VYTULYS – gėlių liga