Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS GERBEROS

GERBERŲ PRIEŽIŪROS DARBAI

Sodinimas.

Gerberas galima sodinti vazonus, konteinerius arba šiltnamio lysves. Jeigu prieš sodinimą žemė nekeičiama, ją būtina išgarinti. Šiltnamio lysvės daromos 30-40 cm aukščio, 1,2 m pločio, kurios iš šonų apdedamos šiferiu. Gerberos ypač reiklios dirvos temperatūrai, todėl lysvėse reikia įtaisyti šildomuosius vamzdžius.

Pastaruoju metu gerberos dažniausiai auginamos konteineriuose, po vieną augalą kiekviename. Šiuo atveju grunto šildyti, nereikia, nes substratas konteineriuose įšyla nuo šiltnamio oro. Be to, konteineriuose augančias gerberas galima sodinti įvairiu metų laiku, sergančius augalus lengva pašalinti kartu su konteineriais ir jų vietą padėti sveikus. Gerberoms auginti tinkamiausi 10 litrų talpos skylėti polietileno maišeliai, kuriuos sodinama po vieną augalą, arba 12 litrų talpos — kai sodinami du augalai. Polietileno plėvelė turi būti neperšviečiama, nes, priešingu atveju, pradeda žaliuoti substratas. Gerberų šaknys ilgos, dažnai jos praauga maišelių dugnus, todėl juos rekomenduojama sustatyti ant durpių sluoksnio.

Gerberos sodinamos taip, kad lapų rozetės būtų 0,5-1 cm virš substrato. Giliau pasodintos blogiau žydi ir net gali žūti. lysves sodinama 9-12 vnt./m2, priklausomai nuo auginimo laiko ir veislės. Sodinant lysvėse, kiekvienas augalas apribojamas 3 cm aukščio kietos plastmasės žiedu. Jis turi būti 18-20 cm skersmens, kad laistant vanduo nepatektų ant šaknies kaklelio. Laistoma tik drėkinant tarp žiedų esantį substratą.

Gerberos paprastai auginamos 2-3 metus, tačiau lenkai rekomenduoja jas auginti vienerius metus, nes šiuo atveju sodinama tankiau ir iš ploto vieneto priskinama daugiau žiedų. Tačiau gerberas auginant vienerius metus, daugiau reikia sodmenų bei darbo jėgos substratui paruošti.

Per visą gerberų vegetaciją nuolat šalinami apdžiūvę lapai. Kai per daug išauga vegetatyvinė augalo dalis, sumažėja generatyvinių pumpurų ir todėl mažiau būna žiedų. Labai vešliai augančioms gerberoms dalį lapų reikia pašalinti. Šiuo atveju skinami tiktai kraštiniai lapai, nes, priešingu atveju, sumažėja žiedų derlius. Lapai skinami staigiai pasukant lapkotį iš rozetės.

Laistymas.

Labai daug reikšmės gerberoms turi tinkamas laistymas. Būtina laistyti iki 18-22°C pašildytu vandeniu. Laistoma taip, kad vanduo nepatektų ant lapų, į rozetės vidurį ir ypač ant šaknies kaklelio. Laistyti reikia tiktai rytais. Trūkstant drėgmės, išauga menkesnės kokybės žiedai, išsikreivina žiedynkočiai. Vasarą gerberos laistomos gausiai, o joms ilsintis — saikingai.

Temperatūra.

Ji turi ypač didelės įtakos gerberų žydėjimui: aukštesnė žydėjimą skatina, o žemesnė — stabdo. Per vegetaciją optimali temperatūra dieną 20-22°C, o naktį — 18-20°C. Substrato temperatūra turi būti 2-3°C aukštesnė. Gerberoms ilsintis šiltnamio temperatūra dieną 12-14°C, o naktį 12°C, substrato temperatūra 17°C. Reikia atsiminti kad šiai kultūrai labai kenkia staigūs temperatūros svyravimai ir skersvėjai.

Karštomis vasaros dienomis šiltnamį reikia pritemdyti, gerai vėdinti, vandeniu palaistyti takus. Gerberų produktyvumas sumažėja šiltnamio temperatūrai pakilus daugiau kaip 30°C. šiltesnėmis dienomis šiltnamį reikia vėdinti net ir žiemą.

Šviesa.

Gerberoms reikia daug šviesos, tačiau ji gali būti ir nelabai intensyvi. Optimaliomis auginimo sąlygomis jos gali žydėti be poilsio ištisus metus, tiktai reikia, kad dienos ilgumas būtų 14 val. Taigi šiuo atveju gerberas nuo spalio iki kovo mėn. būtina papildomai šviesti.

Papildomas tręšimas.

Gerberos tręšiamos tiktai trąšų tirpalais. Tręšti pradedama praėjus mėnesiui nuo pasodinimo, augalams gerai prigijus ir pradėjus augti lapams.

Gerberų augimo laikotarpiu jos tręšiamos 2-3 kartus per mėnesį, o rudenį ir pavasarį — kartą per tris savaites. Gerberų papildomai nešviečiant, nuo lapkričio vidurio iki sausio pabaigos jos papildomai nebetręšiamos.

Skynimas.

Gerberas galima skinti, kai žiedynuose subręsta ne mažiau kaip 3 ratų vamzdiškų žiedų dulkinės. Subrendusios jos būna geltonos spalvos. Nuskinti tokie žiedynai ilgai laikosi vandenyje, nes jų žiedynkočiai jau būna* pakankamai tvirti. Skinant gerberas, žiedynkotį reikia ne nupjauti, o iš rozetės ištraukti jį pasukant i šoną. Skinama abiem rankomis — viena žiedynkotis prie pagrindo palaikomas, o antrąja jis palenkiamas į šoną ir atsargiai iš rozetės ištraukiamas.

Gerberas geriausia skinti ryte, iš karto pamerkti vandenį 20 cm gyliu ir 6-12 val. laikyti 3-5°C šilumos patalpoje. Kad neišsikreivintų žiedynkočiai ir gerai prisigertų vandens, gerberų žiedynai padedami ant specialaus tinklo taip, kad žiedynkočiai laisvai kabodami galais būtų įsimerkę į vandenį, bet nesiektų dugno. Palaikius taip pamerktas gerberas 5-6 val., jas jau galima rūšiuoti. Kad transportuojant žiedynai nesusižalotų, ant jų užmaunami tinkleliai.

Nuskintų gerberų žiedynų laikymasis priklauso nuo veislės. Žiedynai plačiais, taip pat geltonais liežuviškais žiedais vandenyje laikosi ilgiau, negu siaurais ir raudonais arba rožiniais. Apskritai pamerkti vandenyje geriau išsilaiko mažesni gerberų žiedynai. Būtina nepamiršti, kad, nuskynus gerberas, jų žiedynkočius reikia iš karto 3-4 cm patrumpinti ir išilgai 2 cm iškelti. Kasdien patrumpinant žiedynkočius gerberos išsilaiko 5-12 d. Daug ilgesni gerberų laikymąsi sąlygoja švarūs indai, švarus vanduo ir žema (4°C) temperatūra. Joms kenkia skersvėjai ir temperatūros svyravimai.

Poilsis.

Vėlai rudenį ir žiemą gerberos menkiau žydi arba ir visiškai nežydi, jų lapai būna violetinio atspalvio ir nauji nebeauga, žiedai smulkesni, dažniausiai deformuoti. Taip atsitinka sumažėjus substrato ir oro temperatūrai.

Natūraliomis sąlygomis, esant oro temperatūrai 11°C, gerberos nustoja augti ir žydėti, prasideda jų poilsis. Tuo metu jų šaknys beveik nefunkcionuoja, todėl, gausiai laistant ir tręšiant, gerberos pradeda sirgti. Norint, kad gerberos žydėtų be poilsio, reikia pastoviai šildyti substratą ir šiltnami. Substrato nešildant, gerberos pradeda masiškai žydėti tiktai nuo kovo mėn. ir žydi iki rugsėjo mėn.


Šaltinis: wikipedia