Glažutė – vienmetis arba daugiametis žolinis augalas
Glažutė – gvazdikinių šeimos vienmetis, dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Šaknys šakotos, pasidriekusios paviršiniame dirvos sluoksnyje. Stiebai gulsti, kylantys arba statūs, iki 15 cm aukščio. Lapai smulkūs, priešpriešiniai, gausiai apaugę pilkais plaukeliais. Žiedai balti, smulkūs (iki 2 cm skersmens), skėtiškose kekėse. Vaisius – dėžutė.
Gentyje apie 100 rūšių, paplitusių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio klimato zonoje. Graikiškai keras-ragas. Kai kurių rūšių dėžutės lyg ragai išsilenkę.
Lietuvoje 9 rūšys, bet darželiuose auginamos dekoratyvios rūšys yra introdukuotos. Želdiniuose auginama pūkuotoji ir Biberšteino glažutės, bet vertėtų daugiau auginti ir alpinę, sidabrinę, stambiažiedę.
Alpinė glažutė.
Auga Vakarų Europoje, Karpatų kalnuose, Šiaurės Amerikoje. Augalas daugiametis, iki 15 cm aukščio. Stiebai kylantys. Lapai linijiški, smulkūs, žali. Žiedai 1-2 cm skersmens, balti. Žydi gegužės mėn., 20-30 dienų.
Sidabrinė glažutė.
Kilusi iš Kaukazo kalnų uolingų vietų. Endemas, iki 15-20 cm aukščio. Lapai ir stiebai gausiai apaugę sidabriškais plaukeliais. Žiedai balti, 0,8-1 cm skersmens. Žydi nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios. Sėklos sunoksta liepos mėn. Savaime pasisėja.
Biberšteino glažutė – Krymo endemas.
Vegetatyviniai stiebai šliaužiantys, žiediniai kylantys, iki 15-20 cm aukščio. Lapai ir stiebai gausiai apaugę sidabriškais plaukeliais. Žiedai balti, iki-1,5 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 25-30 dienų. Sėklos sunoksta.
Stambiažiedė glažutė.
Auga Balkanų alpinėse pievose. Augalas iki 15 cm aukščio. Stiebai ir lapai gausiai plaukuoti. Žiedai iki 1,5-2 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėn. Sėklos sunoksta birželio pabaigoje-liepos mėn.
Pūkuotoji glažutė.
Paplitusi Pietų Europos kalnuose. Augalas 10-12 cm aukščio. Lapai apaugę sidabriškais baltais plaukeliais. Žiedai nedideli, 0,5-0,7 cm skersmens. Žydi gegužės pabaigoje-birželio mėn., 30-35 dienas. Sėklos sunoksta.
Visos glažutės žiemoja nedengtos. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metus, tačiau dekoratyvios būna tik 2-3 metus (vėliau kerai išretėja). Pilkais kilimėliais žemės paviršių dengia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyviausių šalnų. Tai šviesamėgiai lengvų, trąšių dirvų augalai.
Dirva įdirbama 15 cm gyliu. Atsparūs sausroms. Sodinama pavasarį arba vasaros pabaigoje, 10-15 cm atstumu (i 1 m² 36-40 augalų). Jei sėklos nereikalingos, nužydėję žiedai šalinami.
Dauginama sėklomis, dalijant kerą ir auginiais.
Sėklos sėjamos pavasarį į lysves ar šiltnamiuose į dėžutes. 3000-5000 sėklų sveria 1 g. Tūkstančiui augalų išauginti reikia 5 g sėklų. Sudygsta per 5-10 dienų. Sėjinukai pikuojami, kai užauga du tikrieji lapeliai. Auginiais (3-4 cm ilgio) dauginama gegužės-rugpjūčio mėn. Jų įsišaknija 90-95%.
Keras dalijamas per visą vegetaciją, išskyrus žydėjimo laikotarpį. Jį reikia skirstyti kas 3-4 metai, kitaip augalai praranda dekoratyvumą. Tinka atraminėms sienelėms, bordiūrams, sodinama alpinariumuose su kitomis kiliminėmis gėlėmis: vaisginomis, raktažolėmis, žiemėmis ir kt.