Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS GVAZDIKAI

GVAZDIKŲ PRIEŽIŪROS DARBAI

Laistymas.

Kuo labiau išsivystę šaknys, tuo geriau jos sugeba siurbti vandeni ir jį nukreipti augalo stiebu aukštyn į lapus. Jeigu žemė per šalta, šaknys blogiau siurbia vandenį.

Pasodintus gvazdikus pirmą kartą palaisčius, jie keletą dienų tiktai purškiami iš pulverizatoriaus.

Vėliau gvazdikai laistomi iš laistymo sistemos arba iš žarnos be sietelio. Laistant iš žarnos, vanduo leidžiamas silpna srove, jos galą laikant tarp augalų juostų, kad kuo mažiau sušlaptų lapai ir nesusiplūktų lysvės paviršius. Laistymo dažnumas priklauso nuo metų laiko.

Laistymo sistemos vamzdžiai turi būti išdėstyti lysvės šonuose ir juose įmontuoti vienos krypties purkštukai, tada vienodžiau paliejama visa lysvė, ypač jos pakraščiai, kurie paprastai greičiau išdžiūsta. Kietas vanduo, kurio 1 litre yra daugiau kaip 300 mg ištirpusių druskų, laistymui netinka. Laistomo vandens temperatūra turi būti 18°C šilumos, o vasarą gali būti 20-22°C. Laistoma gausiai, kad dirvos drėgmė sudarytų 60-70% Laistymo dažnumas priklauso nuo saulėtumo ir substrato fizinių savybių. Nepakankamai laistomi augalai mažiau šakojasi, žiedai būna mažesni. Nuo per didelės dirvos drėgmės gvazdikai dažniau serga, ima pūti jų šaknys. Vasarą juos geriau laistyti po pietų, o žiemą iš ryto.

Kol pasodinti gvazdikai prigyja (maždaug apie mėnesį) substrato negalima purenti. Vėliau 8 mėnesius po kiekvieno laistymo ar papildomo tręšimo sekančią parą reikia papurenti. Po to purenama tiktai tiek, kad dirvos paviršius per daug nesusiplūktų ir neapaugtų samanomis. Visais atvejais purenama negiliai, tiktai pats dirvos paviršius.

Temperatūra.

Normaliam gvazdikų augimui ir žydėjimui labai didelės įtakos turi šiltnamio temperatūra įvairiais vystymosi laikotarpiais. Pavasari ir vasarą, esant šviesos intensyvumui 30-40 tūkst. liuksų, pačios geriausios sąlygos gvazdikams augti būna tada, kai šiltnamio temperatūra 18-20°C. Mūsų klimato sąlygomis minėto laikotarpio karštomis dienomis temperatūra šiltnamyje būna daug aukštesnė, todėl jį reikia gerai vėdinti, laistyti takus. Šiltnamiai pradedami vėdinti temperatūrai artėjant prie maksimalios, nepriklausomai nuo lauke esančios. Žiemą paprastai trūksta šviesos, todėl šiltnamio temperatūra turi būti mažesnė.

Geram gvazdikų vystymuisi užtikrinti šiltnamio oro temperatūros skirtumas tarp dienos ir nakties neturi būti didesnis kaip 6°C. Gėlininkai turėtų atsiminti, kad aukštesnė šiltnamio temperatūra naktį pagreitina pirmąjį žydėjimą, tačiau žiedų būna mažiau ir išauga trumpesni žiedkočiai. Kai naktį šiltnamyje būna žemesnė temperatūra, daugiau išauga žiedų suskilusiomis taurelėmis, gvazdikai labiau serga grybinėmis ligomis.

Gvazdikai dar vadinami „šaltų” šiltnamių augalais, nes jiems išauginti išnaudojama nedaug šilumos. Žemesnė kaip 8°C temperatūra nerekomenduojama, nes tai turėtų įtakos sutrūkusioms taurelėms išaugti.

Šiltnamiuose neturi būti per aukšta temperatūra net tada, kai gvazdikai papildomai šviečiami. Jeigu šviečiama 180-200 W/m2, temperatūra šiltnamyje neturi būti aukštesnė kaip 15°C, o substrato ne žemesnė kaip 13°C. Esant per aukštai temperatūrai, pailgėja viršutinių ūglių tarpubambliai, stiebas suplonėja, viršutiniai lapai viršūnėlėmis susiglaudžia, o žemiau jų esantys susiraito. Ilgesni laiką esant netinkamai temperatūrai ir šviesai, žiedai pasidaro lyg apvytę, žiedpumpuriai arba visiškai nudžiūsta, arba suminkštėja, o raudonų veislių patamsėja vainiklapiai.

Vasarą šiltnamiuose labai dažnai būna per aukšta temperatūra. Esant 30°C šilumos, labai sulėtėja fotosintezė, pažeidžiami vandens indai, todėl blogiau įsisavinamos maistmedžiagės.

Gvazdikų geram augimui ir vystymuisi daug reikšmės turi ir šiltnamio santykinė oro drėgmė. Ji turi būti 70-80% Nuo per didelės drėgmės gvazdikai serga rūdimis ir kitomis grybinėmis ligomis. Kai drėgmės per mažai, gali pradėti plisti voratinklinės erkutės.

Šviesa.

Gvazdikų fotosintezei ir kitiems medžiagų apykaitos procesams vykti turi būti ne mažesnis kaip 2 tūkst. liuksų apšvietimas: Mūsų klimato sąlygomis žiemą jis būna mažesnis, todėl gvazdikus nuo spalio pradžios iki kovo pabaigos reikia papildomai šviesti.

Papildomas tręšimas.

Gvazdikai papildomai tręšiami atsižvelgiant į agrocheminių analizių duomenis, augalų išorinius požymius, metų laiką, substrato rūšį, temperatūrą ir apšvietimą. Pavasarį ir vasarą, gvazdikams intensyviai augant, trąšų poreikis būna gana didelis, o žiemą jų reikia mažiausiai.

Kai gvazdikai auginami žemių mišiniuose, po papildomo tręšimo mineralinėmis trąšomis rekomenduojama sekantį kartą palaistyti tiktai vandeniu. Kai jie auginami durpėse, geriau kiekvieną kartą laistyti 0,1-0,15% mineralinių trąšų tirpalu. Trąšų tirpalo temperatūra, kaip ir laistomo vandens, turi būti ne žemesnė kaip 18°C, o vasarą ji gali būti 20-22°C.

Papildomam tręšimui labai patogu vartoti trąšas „K” (ne daugiau kaip 20 g/10 1 vandens) ir „Vita” (vartojama pagal instrukciją). Per gvazdikų auginimo sezoną, kol dar nekaršta (apie balandžio mėn.), rekomenduojama vieną kartą patręšti lėtai veikiančių organinių trąšų (kaulų miltų, žuvų miltų, kraujo miltų, ragų drožlių ir džiovinto paukščių mėšlo) mišiniu, išberiant jo ne daugiau kaip 50 g/m2. Prieš beriant minėtą trąšų mišinį, reikia išpurenti tarpueilius, o išbėrus, palaistyti labai silpna vandens srove.

Nuo vienų ar kitų trąšų kiekio priklauso gvazdikų vystymasis. Pavyzdžiui, norint pagreitinti žiedpumpurių augimą, reikia padidinti kalio kiekį. Kad greičiau augtų vegetatyvinė dalis, azoto kiekis didinamas, o kalio mažinamas. Be to, yra nuomonių, kad esant didesniam azoto kiekiui, išauga storesni stiebai, mažiau plyšta žiedų taurelės. Jeigu gvazdikai auga per daug vešliai, azoto reikia sumažinti, o kalio padidinti. Pastebėjus, kad nuskinti žiedai greitai vysta, reikia padidinti kalio kiekį. Be to, kalio poveikyje išauga didesni žiedai.

Labai didelį efektą duoda tręšimas pro lapus. Šiuo būdu tręšiama tada, kai agrocheminėmis analizėmis nustatoma, jog dirvoje maistmedžiagių pakanka, o lapuose vieno ar kelių elementų trūksta. Pro lapus tręšiami tiktai sveiki augalai. Purškiama anksti ryte arba vakare.

Substrato pH sumažėjus iki 6,2 būtina jį pakalkinti vienu metu kreidos išberiant ne daugiau kaip 50 g/m2. Jei dirvos pH 6,8 ir daugiau, gvazdikus reikia palaistyti parūgštintu vandeniu, kurio pH ne mažesnis kaip 4,5. Vanduo parūgštinamas sieros arba ortofosforo rūgštimi. Vartojamo mineralinių trąšų tirpalo pH turi būti 6,4-6,6.


Šaltinis: wikipedia