IPOMĖJA – vijoklinių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos

Vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Nereiklus, labai sparčiai augas, gražiais įvairių spalvų bei dydžio piltuviškais žiedais. Žiedai būna išsiskleidę tik pirmoje dienos pusėje, po pietų jie užsiskleidžia. Augalas užauga iki 2,5-3 ir daugiau metrų aukščio. Šioje gentyje priskaičiuojama iki 400 rūšių. Mūsų respublikoje iki šiol buvo auginama tik viena rūšis.

Paprastoji ipomeja (I. purpurea Lam.). Botanikos sode ipomėja Kaune buvo ištirta daug ipomėjų ir atrinkta keletas rūšių, kurios sėkmingai gali būti auginamos Lietuvos TSR sąlygomis.

Gebenialapė ipomėja (I. hederacea Jacq.). Savaime auga Brazilijoje. Stiebas šiurkščiai plaukuotas, užauga iki 2-3 m aukščio. Lapai taip pat šiurkščiai plaukuoti, 3-5-skiaučiai; vidurinė skiautė didesnė ir ilgesnė už šonines. Žiedo vainikėlis žydras, vamzdelio vidus baltas. Taurėlapiai ilgi, iki 2,5 cm ilgio, apaugę pasišiaušusiais plaukeliais. Žydi nuo liepos mėn. antros pusės iki rugsėjo mėn. pabaigos.

Auginama ir pritaikoma kaip ir Raudonmelsvė ipomėja (I. rubro coerulea). Tai viena iš gražiausių ipomėjų. Lapai širdiški, dideli, 10-12 cm skersmens, šviesiai žali. Žiedai šviesiai mėlyni, su balta žvaigždute viduryje, nužydėję purpuriniai, dideli, iki 15 cm skersmens. Vaisius dėžutė. Sėklos rudos, didelės, 8-10 mm ilgio. Gerai auga tik puriame, derlingame ir pakankamai
drėgname dirvožemyje bei šiltoje ir saulėtoje vietoje.

Mūsų respublikoje gerai auga, žydi ir užmezga bei sunokina sėklas tik labai saulėtą ir šiltą vasarą. Sėklas būtina séti balandžio mėn. į puodelius. Daigai, pasirodžius pirmiems tikriesiems lapeliams, perpikuojami į puodelius po vieną. I nuolatinę vietą augalai. sodinami, praėjus pavasario šalnoms, 20 cm atstumu vienas nuo kito. Tai gana reiklus ir lepus augalas, bet dėl gražios lapijos ir ypać gražių žiedų galėtų būti pritaikomas pavėsinėms, tvoroms, verandoms papuošti, piramidėms, kolonoms, girliandoms įruošti ir t. t.

Paprastoji ipomėja (I. purpurea Lam.). Stiebas užauga iki 3-3,5 m aukščio, plaukuotas. Lapai širdiški arba kiaušiniški, 8-9 cm pločio ir tokio pat ilgio, abipus plaukuoti. Žiedai piltuviški, 5-6 cm skersmens, įvairių spalvų – purpuriniai, violetiniai, rožiniai, balti. kartais margi- ir pilnaviduriai. Žydi labai gausiai ir ilgai, nuo liepos mėn. iki vėlyvo rudens. Vaisius – dėžutė.

Augalas nereiklus, bet geriau auga ir gausiau žydi purioje ir derlingoje dirvoje bei saulėtoje vietoje. Labai sausomis vasaromis augalus tenka laistyti, nes lapai pradeda gelsti, o žiedai smulkėti. Nelaistomi augalai netenka savo dekoratyviškumo ir gali visai išnykti. Patartina per vasarą keletą kartų palaistyti srutomis ar mineralinių trąšų tirpalu.

Dauginama sėklomis, kurios gali būti sėjamos anksti pavasarį į puodelius. arba, šalnoms praėjus, tiesiai į gruntą. Mūsų respublikoje šis vijoklinis augalas labai mėgstamas ir dažnai auginamas. Kiek rečiau sutinkamas su baltais, margais ir pilnaviduriais žiedais. Naudojamas tvoroms, namų sienoms, pavėsinėms papuošti.

Puošnioji ipomėja (I. superba G. Don.). Panaši į paprastąją ipomėją, tik jos stiebas ir lapai violetinio su ryškiai purpurine žvaigždute vainikėlyje. Atspalvio, o žiedai – tamsiai violetiniai, 6-7 cm skersmens vidus rožinis, pagrinde visai baltas. Augalas labai gražus, bet kol kas auginamas tik Botanikos sode Kaune. Ji auginama, dauginama ir panaudojama kaip ir paprastoji ipomėja.