Categories
JURGINAI

JURGINŲ DAUGINIMAS AUGINIAIS

Dauginimas auginiais.

Tai efektyviausias ir labiausiai paplitęs dauginimo būdas. Mat galima gauti daug sodmenų, be to, iš auginių išaugę jurginai beveik niekuo nesiskiria nuo dauginamų šakniagumbiais: gausiai žydi, žiedynai stambūs ir su būdingomis veislei savybėmis. Daugumos veislių išauga nors ir nedideli, bet neblogai per žiemą išsilaikantys šakniagumbiai.

Dauginimui parenkami ligų, kenkėjų nepažeisti, gyvybingiausi veislės šakniagumbiai. Kerai gali būti seni, stambūs, bet geriausia naudoti šakniagumbius, išaugusius iš ankstyvųjų auginių arba smulkių šakniagumbio dalių. Atidžiai atrinkus motininius klonus, galima pagerinti veislės savybes. Stambius kerus reikia pasmulkinti, ilgus šakniagumbius patrumpinti, tada ne taip tankiai auga ūgliai ir auginiai būna kokybiškesni. Padalyti šakniagumbiai 10-20 minučių dezinfekuojami kalio permanganato tirpalu (0.5 g į litrą vandens).

Ankstyvajam dauginimui šakniagumbiai sodinami vasario antroje pusėje. Norint dauginti dar anksčiau (gresiant veislei išnykti), būtinas papildomas apšvietimas, nes ankstyvi auginiai sunkiai leidžia šaknis. Naktį 8 valandas jurginai papildomai apšviečiami šviestuvais. Dauginti baigiama balandžio pradžioje, nes vėlyvųjų auginių neišauga tinkami šakniagumbiai.

Tik vertingas veisles galima dauginti iki gegužės mėnesio.

Paruošti šakniagumbiai sodinami šiltnamyje ant stelažų arba į dėžutes ar vazonėlius. Stengtis neužpilti žemėmis šaknies kaklelio. Kerelius geriausia užpilti žeme tik iki 2/3 – 3/4 jų aukščio. Substratas šakniagumbiams turi būti geros struktūros: lapinė, mėšlinė žemė, durpė (1:1:1) arba inspektinė žemė su smėliu (1:1), durpė su smėliu (1:1 arba 2:1). Kol prasikals pirmieji daigeliai, apšvietimas gali būti silpnesnis, aplinkos temperatūra 20-25 °C. Laistoma saikingai.

Nuo grybinių ligų augalai laistomi TMTD (0.5-0.8%), fundazolo (0.1-0.2%) arba kalio permanganate (0.05-0.1%) tirpalu. Be to, maždaug kas 2 savaitės tręšiami mineralinėmis trąšomis (15 g kalio magnezijos ir amonio salietros 10 litrų vandens).

Pradėjus smarkiai ūgliams augti (maždaug po 3 savaičių), temperatūra sumažinama iki 12-15 °C. Apšvietimas tuo metu turi būti intensyviausias. Šakniagumbiai visai nelaistomi, tik dažnai apipurškiami. Tokiomis sąlygomis ūgliai ne taip sparčiai auga, neištįsta, būna tvirti, trumpais tarpubambliais.

Tokių augalų auginiai gerai ir greitai šaknijasi.

Auginiai tinkami, kai ūgliai užauga iki 7-9 cm aukščio ir turi 2-4 tikrųjų lapelių poras. Ūglius galima išlaužti su vadinamuoju padeliu (apatinė ūglio dalis, kur sutankėję tarpubambliai ir išsidėstę miegantieji pumpurai), išpjauti aštriu peiliu ar žilete su dalimi šakniagumbio. Taip dauginant auginių gaunama mažiau, tačiau jie daug greičiau ir visi įsišaknija, o iš tokių auginių išaugę augalai turi ryškius, stambius, ilgais žiedstiebiais žiedynus, stiprius šakniagumbius.

Jeigu augalų mažai arba reikia daug sodmenų, geriau ūglius pjauti prie pat šaknies kaklelio, ties sutankėjusiais tarpubambliais. Tada miegantieji pumpurai pradeda gausiai leisti naujų ūglių. Šie auginiai taip pat greitai įsišaknija, šaknys labai gerai vystosi ir būna tvirtos, anksti susidaro pridėtinės šaknys.

Ruošiami auginiai ir iš stiebų viršūnių.

Ūglio viršūnėlė su 2-3 poromis lapų nupjaunama įstrižai 2-3 mm žemiau trečiojo lapelio (nupjovus virš lapų, neprasikala šaknys). Iš likusių ant stiebo lapų pažastų greitai pradeda augti šoniniai ūgliai, kuriuos vėl galima panaudoti dauginimui. Tačiau dauginant šiuo būdu, auginių gaunama 2.2 karto mažiau, negu pjaunant juos prie pagrindo. Be to, jie šaknijasi maždaug 5 dienomis ilgiau, dažnokai išauga netinkami šakniagumbiai, o dauguma antros bei trečios eilės auginių visai neišleidžia šaknų.

Auginių išeiga labai priklauso nuo veislės. Bandymų, atliktų Kauno botanikos sode, duomenimis per tris mėnesius iš tokių veislių, kaip „Pusens“, „Zelta sapnis“, „Rose Prefefence“, „Triomphe de Paris“ ir kitų vieno mažiausio (1-2 šakniagumbiai su šaknies kaklelio dalimi) lizdo gauta 60-100 auginių o veislės „Orbita“ išaugo tik 11 ūglių. Kad motininiai augalai nenusilptų, iš vieno lizdo galima skinti ne daugiau kaip 20-25 auginius.

Auginius reikia pjauti reguliariai, neleisti peraugti, nes jie augdami stabdo miegančiųjų pumpurų augimą, dėl to sumažėja bendra išeiga. Prieš sodinant apatinius auginio lapelius reikia pašalinti, o antruosius iki trečdalio patrumpinti, tada ne taip garinamas vanduo ir greičiau prasikala šaknelės. Peilį, kuriuo pjaustomi auginiai, būtina kiekvieną kartą dezinfekuoti 3 procentų formalino tirpalu, spiritu ar pakaitinti.

Paruošti auginiai sodinami šiltnamyje tiesiog ant stelažų arba į dėžutes eilutėmis 2-2.5 cm gyliu (giliau sodinti pūva), 4-5 cm atstumu vienas nuo kito ir 2-5 cm eilutė nuo eilutės (kvadratiniame metre 400 auginių). Ant stelažo ar dėžutės dugno pilama 8-10 cm derlingos kompostinės žemės, o ant jos 3-4 cm sluoksnis substrato: švaraus upės smėlio, perlito, perlito ir durpės (1:1 arba 1:2), perlito ir smėlio (1:1) mišiniai. Substratas 2-3 dienos iki sodinant gerai suspaudžiamas, išlyginamas, palaistomas ir perpilamas silpnai rožiniu kalio permanganato tirpalu. Pasodinus substratas aplink auginius lengvai apspaudžiamas ir gausiai palaistoma smulkiu laistytuvu.

Pirmas 7-10 dienų dirvos temperatūra turi būti 20-22 °C (apšildomas gruntas), oro 17-19 °C.

Auginius kelis kartus per dieną reikia apipurkšti drungnu vandeniu ir pridengti polietileno plėvele, stiklu, marle, blogiausiu atveju – laikraščiu. Apdangalas kartkartėmis nuimamas, augalai pravėdinami, kad nepradėtų pūti.

Tik pasodintiems auginiams kenkia tiesioginiai saulės spinduliai, tačiau visai užtemdyti negalima, nes augant šaknims turi būti geras apšvietimas. Jau po 5-6 dienų auginiai pasidaro stangrūs, ir tada jiems reikia kuo daugiau šviesos.

Pirmas požymis, kad auginiai įsišaknijo, – vaškinės apnašos ant lapų. Po 10 dienų dirvos temperatūra sumažinama iki 17-18 laipsnių, oro – iki 14-15 laipsnių. Tada auginiai lėčiau auga, tarpubambliai netįsta, šaknys vystosi greičiau.

Namų sąlygomis auginius galima šaknydinti indeliuose 20-25 °C temperatūros vandenyje. Jis keičiamas kas 3-5 dienos, įlašinant kelis lašus alijošiaus sulčių. Esant geram apšvietimui, vandenyje auginiai įsišaknija beveik per tiek pat laiko kaip ir substrate. Tai priklauso nuo veislės savybių, dauginimo laiko. Auginiai, padauginti vasario mėn., įsišaknija per 25-30 dienų, kovo mėn. – balandžio pradžioje – per 15-20 dienų, balandžio pabaigoje – gegužės mėn. – per 7-8 dienas, o birželio mėn. – per 5-6 dienas. Tačiau vėlai padauginti mūsų klimato sąlygomis iki rudens neišaugina šakniagumbių. Taigi auginiais geriausiai dauginti kovo-balandžio mėn. Vienų veislių jie įsišaknija per 10-15 dienų ir 100 procentų, o kitų – per 20-25 dienas ir tik 30-40 procentų. Pavyzdžiui, blogai šaknijasi veislės „Doris Day“, „Pol Robson“, sunkiau šaknis leidžia senų veislių auginiai.

Paspartinti auginių šaknijimąsi ir suaktyvinti kitus procesus galima augimo stimuliatoriais.

Jie ypač reikalingi dauginant augalus vasario-kovo mėn., kai auginiai labai sunkiai šaknijasi. Pavyzdžiui, 0.005-0.075% heteroauksino tirpale paruoštų auginių galai laikomi 6-8 valandas. Stipresnėje koncentracijoje laikoma 1-2 valandas. Galima vartoti ir heteroauksino pudrą (100g talko 100 miligramų heteroauksino). Kijevo mokslininkų duomenimis, auginių, paveiktų 0.1% heteroauksino arba 0.02% alfa-naftilacto rūgšties tirpalu, įsišaknija 8-25% daugiau, šaknys išauga 1-8 dienomis anksčiau negu kontrolinių, o šakniagumbiai būna 1.5-2 kartus didesni. Dauguma gėlininkų mėgėjų kaip stimuliatorių vartoja alijošiaus sultys.

Įsišakniję auginiai (maždaug po 2-3 savaičių, kai prasikala šaknys) sodinami dėžutėse 8-10 cm atstumu arba 9-12 cm skersmens vazonėliuose į derlingą žemę. Labai patogu sodinti į durpių pūdinio puodelius, tada augalai nenukenčia persodinant, geriau auga, greičiau pražysta. Iš pradžių persodinti augalai laikomi 18-20 °C temperatūroje, pridengiami nuo tiesioginių saulės spindulių. Praėjus šalnoms 2-3 savaites prieš sodinant į dirvą, dėžutės ar vazonėliai išnešami į inspektą užgrūdinti.

Tinkamai išauginti jurginai turi būti tamsiai žali, neištįsę, trumpais tarpubambliais, storu stiebu, 20-30 cm aukščio. Į nuolatinę vietą sodinami praėjus šalnų pavojui (gegužės gale – birželio pradžioje). Vėliau daugintus į gruntą geriau sodinti su vazonėliais, tada ne taip sparčiai auga antžeminė dalis, spėja pražysti ir suformuoti nedidelius, bet kompaktiškus, gerai per žiemą išsilaikančius šakniagumbius.

Retas ir naujai išvestas veisles galima dauginti pažastiniais ūgliais.

Jie nulaužiami nuo stiebo su „padeliu“ arba išpjaunami skalpeliu prie pat stiebo. Taip dauginti galima per visą vegetaciją, netgi rudenį. Auginiai šaknijami tiesiog vazonėliuose arba, jeigu dar ne per vėlu, lysvėje. Žemė turi būti puri, geros struktūros. Ant lysvės viršaus užpilamas 3-5 cm smėlio sluoksnis, gerai palaistoma. Auginiai sodinami netankiai (į kvadratinį metrą ne daugiau kaip 400), pridengiami polietileno plėvele arba stiklainiais. Paslepiami nuo tiesioginių saulės spindulių. Dažnai apipurškiami. Įsišakniję auginiai iš lysvės sodinami į 9 cm skersmens vazonėlius. Žemė turi būti geros struktūros, trąši, nepertręšta azotu.

Vazonėliai įkasami į dirvą ir kol prigyja paslepiami nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai tik persodinti augalai atsigauna, pradedami reguliariai (kas 6-8 dienos) tręšti nedidelėmis (30-50 g 10 litrų vandens) pilno mineralinių trąšų mišinio dozėmis. Kad jurginai anksčiau pražystų ir suformuotų šakniagumbius, reikia pridengti juos tamsia medžiaga arba juoda polietileno plėvele, o kad pailgėtų vegetacijos periodas ir spėtų išleisti pridėtines šaknis, rudenėjant naktimis šie augalai taip pat pridengiami. Prasidėjus šalnoms, juos reikia įnešti į šiltnamį ar šiaip šiltesnę patalpą ir dar paauginti bent iki lapkričio mėnesio.

Dar efektyvesnį metodą ištyrė ir pasiūlė Ukrainos botanikos sodo vyriausiasis mokslininkas N.Jasčenko. Įsišakniję auginiai sodinami tankiai ir laikomi silpnai apšviestoje vietoje, kad ištįstų ir pailgėtų tarpubambliai. Iki 40-50 cm išaugę augalai gulsčiai sodinami į grunte padarytus 10 cm gylio griovelius. Ties viršūne, ne aukščiau antrųjų lapų, jie prismeigiami pagaliuku. Kad greičiau pradėtų augti šoniniai ūgliai, po kurio laiko viršūnė nugnybiama.

Maždaug po 1.5-2 savaičių, prasikalus šoniniams ūgliams, stiebas visiškai užpilamas žeme. Gausiai laistoma, tręšiama. Netrukus stiebas ties tarpubambliais pradeda leisti šaknis, iš kurių vystosi šakniagumbiai. Tokie augalai gausiai žydi, išaugina 2-3, kartais 5 šakniagumbių lizdus. Dauginant šiuo būdu, šakniagumbių išeigą galima padidinti 1.5-2.6 karto.


Šaltinis: wikipedia