Categories
Gėlių ligos

Kardelių kenkėjai

Sprakšiai (Agriotes lineatus L., A. obscurus L., A. sputator L., Selatosomus aeneus L.).

Kenkia kardeliams ir daugeliui kitų dekoratyvinių augalų, ypač inspektuose. Suaugę vabalai pailgi, plokšti, juodi arba rudi, dažnai metalinio atspalvio, iki 17 mm ilgio. Lervos kietos, cilindrinės, geltonai rusvos, iki 30 mm ilgio, turi 3 poras kojų. Jos gyvena žemėje, apgraužia arba visai nugraužia augalų šaknis, šakniagumbius, sunaikina dygstančias sėklas. Pažeisti augalai vysta, lengvai ištraukiami iš žemės.

Kovos priemonės. Prieš sėją bei sodinimą dirvą įterpti heksachlorano (1 m2 dirvos 10-20 g), taip pat apvelti juo dekoratyvinių augalų sėklas.

Pelėdgalviai (Polia oleracea L., Barathra brassicae L., Phy-tometra gamma L., Agrotis segetum Schiff. ir kt.).

Kenkia ciklamenams, gvazdikams, kardeliams, lubinams, ratiliams, šalavijams, vilkdalgiams ir kt. Pelėdgalvių vikšrai dažniausiai naktimis graužia augalų lapus, žiedų vainiklapius ir stiebus.

Kovos priemonės. Vikšrus rinkti rankomis ir naikinti. Purkšti augalus 0,3% chlorofosu.

Svogūninė erkė (Rhizoglyphus ehinopus R. et F.).

Kenkia kardeliams, tulpėms, narcizams, jacintams, vilkdalgiams, jurginams. Suaugusios erkutės ovalinės, šviesiai geltonos, blizgančios, iki 0,7 mm ilgio, turi 4 poras kojų. Lervos panašios į suaugusias erkes, bet turi tik 3 poras kojų. Erkės ir jų lervos čiulpia svogūnų ar šakniagumbių sultis. Pažeisti svogūnai bei šakniagumbiai arba visai supūva, arba iš jų išaugę augalai nenormaliai vystosi: lėčiau auga, menkiau žydi.

Kovos priemonės. Erkių apniktus svogūnus bei šakniagumbius prieš sodinimą reikia 20 min. palaikyti 0,5 trichlormetafoso-3 tirpale arba 5 min. laikyti karštame (50°) vandenyje.

Paprastoji voratinklinė erkutė (Tetranychus urticae Koch).

Kenkia daugeliui dekoratyvinių augalų. Labai dažnai pasitaiko šiltnamiuose ir kambariuose. Suaugusios erkutės siekia apie 0,5 mm ilgio, turi 4 poras kojų, įvairios spalvos — nuo gelsvai žalsvos iki rausvos. Lervos turi 3 poras kojų. Suaugusios erkutės ir lervos gyvena apatinėje lapų pusėje, apraizgo juos plonyčiu voratinkliu ir čiulpia sultis. Pažeisti lapai pabąla, vėliau pagelsta ir pradeda kristi. Smarkiai apniktas augalas neretai žūva.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,2% karbofoso ir 0,3% efirsulfonato mišiniu, laistyti 0,1% rogoru.