Categories
VIENMETĖS GĖLĖS

Leukonija – Kryžiažiedžių šeimos augalas

Leukonija (Matthiola R. Br.)

Kryžiažiedžių (Brassicaceae) šeimos augalas. Gentyje žinoma daugiau kaip 50 rūšių, išplitusių Europoje, Azijoje ir Australijoje.

Pilkoji leukonija (M. incana R. Br.). Kilusi iš Pietų Europos. Tai seniai žinoma ir dėl žiedų malonaus kvapo labai vertinama gėlė. Jau 1578 m. botanikas Lyte rašė apie tuščiavidures ir pilnavidures leukonijų formas ir pažymėjo, kad pilnavidurės formos sėklų neprinokina.

Vienmetis, dvimetis arba daugiametis, 20-80 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, paprastas arba išsišakojęs, dažnai plaukuotas. Lapai pražanginiai, pailgai kiaušiniški, lygūs arba apaugę liaukiniais plaukeliais. Šaknis liemeninė, mažai išsišakojusi. Žiedai taisyklingi, paprasti arba pilnaviduriai, balti, rožiniai, raudoni, mėlyni, violetiniai, susitelkę į tankesnius arba retesnius, kekės pavidalo žiedynus. Tuščiaviduriai žiedai dvilyčiai, pilnaviduriai visiškai sterilūs. Vaisius – ankštara.

Leukonijos skirstomos į vasarines (M. incana annua hort.), rudenines (M. incana autumnalis hort.) ir žiemines (M. incana hibernalis hort.). Jos skiriasi žydėjimo laiku. Pasėtos balandžio mėn. viduryje, vasarinės žydi liepos mėn., rudeninės rugsėjo ir žieminės — tik sekančių metų kovo mėn. Griežtos ribos žydėjimo laiko atžvilgiu tarp vasarinių ir rudeninių leukonijų nėra.

Pagal žiedynų tipą, krūmo formą bei kitus požymius jos skirstomos į daugelį grupių.

Gerai auga drėgnose, geros aeracijos dirvose, tačiau labiau mėgsta priesmėlį, kuriame gausu organinių medžiagų, ir saulėtą vietą.

Dauginamos sėklomis. į pikavimo dėžutę sėjama 2 3 sėklų, kurios sudygsta po 6-8 dienų. Sėklos pridengiamos smulkiu, išplautu smėliu. Prasikalusius daigus reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 16° temperatūroje; aukštesnėje temperatūroje daigai ištįsta, gali įsiveisti diegavertis. Anksti pasėjus, pikuojama du kartus: pirmą kartą 2-4 lapelių fazėje 2X2 cm atstumu, antrą kartą — 7-8 cm atstumu. Patalpas reikia gerai vėdinti, sėjinukus laistyti labai saikingai, geriausia ryte. atvirą gruntą juos galima sodinti labai anksti, nes nebijo šalnų, gali pakelti iki —5° C temperatūrą. Sodinama 20–30 cm atstumu. Daigus reikia išimti labai atsargiai, nepažeidžiant šaknų; priešingu atveju jie sunkiai prigyja.

Leukonijas beveik visą vegetacijos periodą reikia tręšti mineralinėmis trąšomis, o ypač žydėjimo metu. Pagal E. Mantrovą (1965), patręštos azoto, fosforo ir kalio trąšomis, žydi 2,5 mėnesio, tuo tarpu netręštos tik 36 dienas. Pirmą kartą reikia tręšti, praėjus 14-16 dienų po pasodinimo į atvirą gruntą, antrą kartą — butonizacijos, trečią žydėjimo metu. Kiekvieną kartą į vieną kvadratinį metrą įterpiama po 40 g trąšų (NPK lygiomis dalimis).

Gėlininkystėje labiausiai vertinamos pilnavidurės leukonijos. Jų žiedai dekoratyviškesni, žydėjimo periodas ilgesnis. Jos paprastai pradeda žydėti keliomis dienomis vėliau, negu tuščiavidurės, tačiau žydi 11-15 dienų ilgiau už tuščiavidures.

Priežastys, nulemiančios leukonijų pilnaviduriškumą, dar neišaiškintos, tačiau žinoma labai daug būdų, kaip padidinti pilnavidurių žiedų skaičių.

Manoma, kad daugiau pilnavidurių žiedų išauga iš sėklų, subrendusių karštą sausą vasarą. Pilnavidurių žiedų būna mažiau tada, kai sėklojai gausiai tręšiami. Kad leukonijos greičiau subręstų ir būtų daugiau pilnavidurių žiedų, sėklojus reikia keletą kartų išjudinti iš šaknų arba mechaniškai stiebą pažeisti. Leukonijų sėklojai, iš kurių sėklų išauga augalai pilnaviduriais žiedais, yra menkesni, jų ankštarėlės trumpos ir apvalios, tuo tarpu sėklojai, iš kurių sėklų išauga augalai tuščiaviduriais žiedais, yra labiau išbujoję, o ankštarėlės plokščios, ilgos ir galuose turi du ragelius.

Excelsior grupės leukonijų daigeliai fazėje skiriasi spalva. Pilnavidurių augalų daigeliai būna gelsvai o tuščiavidurių — tamsiai žali. Spalvos mažiau skiriasi, jeigu daigai auginami aukštesnėje temperatūroje.

Kol kas želdynuose leukonijų sodinama mažai, tačiau labai mėgiama darželių gėlė. Plačiai naudojamos puokštėms. Šiam tikslui auginamos ir šiltnamiuose.