Melsvalapis. sausmedis, Palaipinis sausmedis, Pilkšvalapis sausmedis
Melsvalapis. sausmedis (L. dioica, L. Syn., L. glauca Hill.). Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas silpnai vijoklinis arba stačias. Vijokliniai užauga iki 2,5-3,5 m aukščio. Lapai pailgai elipsiški, nedideli, 48 cm ilgio ir 2-5 cm skersmens, trumpakočiai arba visai bekočiai, pliki. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė – pilkšva. Viršūniniai lapai suaugę pamatais ir sudaro pailgą diską. Žiedai ant neilgų žiedkočių, sukrauti varpos formos žiedyne, dažniausiai gelsvai purpuriniai arba purpuriniai, dvilūpiai, bekvapiai, nedideli, iki 1,5 cm ilgio, su ryškiai geltonais, iš žiedyno išsikišančiais kuokeliais. Žydi labai gausiai, gegužės-birželio mėn., 12-15 dienų. Vaisiai – ryškiai raudonos, 10 mm skersmens apskritos uogos.
Dera labai gausiai. Vaisiai prinoksta liepos mėn. viduryje. Prinokusias uogas labai lesa paukščiai. Sėklos pailgai elipsiškos, 3 mm ilgio ir 2,2 mm pločio, gelsvai rožinės. Melsvalapis sausmedis Lietuvos TSR klimatinėmis sąlygomis šalčiams atsparus. Dėl gražios lapijos ir ypač ankstyvo žydėjimo turėtų būti plačiau pritaikomas dekoratyvinėje sodininkystėje. Melsvalapį sausmedį geriausia auginti derlingame ir pakankamai drėgname dirvožemyje. Sausrų metu patartina laistyti, nes, dirvožemiui perdžiūvus, sausmedžio apatiniai lapai gelsta ir dažnai nukrinta. Dauginamas sėklomis, atlankomis, žaliomis ir sumedėjusiomis gyvašakėmis.
Palaipinis sausmedis (L. prolifera Rehd.). Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas vijoklinis arba status. Vijokliniai stiebai užauga iki 3 ir daugiau metrų aukščio. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, bukomis viršūnėmis, 5-10 cm ilgio ir 4-9 cm skersmens, trumpakočiai arba visai bekočiai, 2-3 viršūninės lapų poros suaugusios pamatais. Viršutinė lapų pusė ryškiai žalia, apatinė pilka, švelniai plaukuota. Žiedai šviesiai geltoni, dvilūpiai, 2,5-3 cm ilgio. Išorinė vamzdelio pusė pilka, vidinė plaukuota, pats vamzdelis apatinėje dalyje truputį išpūstas.
Piestelė ir kuokeliai iš žiedo išsikišę. Žiedai sutelkti į 2-4 menturius, o šie – į varpos formos žiedyną, kurio pagrinde dažnai susidaro dar dvi nedidelės. žiedynų varputės. Žydi birželio mėn., 14-16 dienų. raudonos uogos, prinokstančios rugsėjo mėn. Šis sausmedis mūsų respublikos sąlygomis šalčiams labai atsparus, net ir labai šaltomis žiemomis nenukenčia.
Respublikoje beveik visai neauginamas, tačiau dėl gražios lapijos ir atsparumo šalčiams turėtų būti plačiai pritaikomas pavėsinėms, tvoroms, sienoms ir kitiems įrenginiams papuošti.
Pilkšvalapis sausmedis (L. Glaucescens Rydb.). Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas silpnai vijoklinis, kartais stačias. Lapai elipsiški, bekočiai arba trumpakočiai, 4-8 cm ilgio ir 1,5-5 cm pločio. Jų viršutinė pusė žalia, apatinė – melsva, švelniai pūkuota.
Viršūninių lapų pora suaugusi pamatais ir sudaro elipsišką diską. Žiedai geltoni, dvilūpiai. Vamzdelis truputį išpūstas, šiek tiek ilgesnis už atbrailą. Viršutinė lūpa stati, nežymiai 4-skiauté, apatinė – nulenkta žemyn. Žydi gausiai, birželio mėn. Vaisiai – raudonos uogos, prinokstančios rugsėjo mėn. Auginamas ir panaudojamas kaip ir kiti vijokliniai sausmedžiai.
Lietuvos TSR klimatinėmis sąlygomis šis sausmedis yra labai ištvermingas, bet kol kas auginamas tik Botanikos sode Kaune, Dél dekoratyviškumo ir atsparumo šalčiams šį sausmedį vertėtų naudoti dekoratyvinėje sodininkystėje žymiai plačiau.