Melsvė – Lelijinių šeimos šakniastiebinė gėlė

Melsvė (Hosta Tratt. sin. Funkia Spreng.) Lelijinių (Liliaceae) šeimos šakniastiebinė gėlė. Kinijoje, Japonijoje ir Tolimuosiuose Rytuose auga apie 10 melsvės rūšių. Tarybų Sąjungos Tolimuosiuose Rytuose savaime auga 2 rūšys. Gyslotinė melsvė (H. plantaginea (Lam.) Aschers. sin. Funkia subcordata Spreng.). Kilusi iš Japonijos. Užauga iki 40 cm aukščio. Lapai šviesiai žali, širdiškai ovališki. Žiedynkotis su dviem lapais. Žiedai balti, 5 cm skersmens, malonaus kvapo, savo forma truputį primena baltosios lelijos (Lilium candidum L.) žiedą. Žydi rugsėjo mėn., 15-20 dienų. Sėklų mūsų sąlygomis nemezga. Žiemai pridengiama medžių lapais, eglišakėmis arba 15 cm durpių sluoksniu.

Mūsų gėlynuose ši rūšis mažai kur auginama. Literatūroje taip pat nurodoma kaip reta gėlė.

Mėlynžiedė melsvė (H. ventricosa Stearn sin. H. coerulea Tratt., Funkia ovata Spreng.). Kai kurie autoriai ją vadina kiaušiniškąja melsve. Savaime auga Tarybų Sąjungoje Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje ir Japonijoje. Užauga iki 50 cm aukščio. Lapai kiaušiniški, dažnai širdiškai kiaušiniški. Žiedai violetiniai, melsvi. Žiedynas — reta, iš 10-12 žiedų, kekė. Žydi liepos mėn., apie 25 dienas. Mūsų sąlygose silpnai mezga sėklas. Žiemoja nepridengta. Šios rūšies yra keletas atmainų (varietetų), kurios skiriasi lapų spalva ir forma.

Margalapė melsvė (Hosta ventricosa Stearn. var. aureava-riegata Voss.). Kilusi iš Japonijos, užauga 30-50 cm aukščio. Lapai šviesiai žali, su geltonomis juostomis, plačiai ovališki. Žydi dviem—trim savaitėmis vėliau, negu mėlynžiedė melsvė. Žiedai melsvai violetiniai. Žiemoja nepridengta.

Plačialapė melsvė (H. ventricosa Stearn. var. latifolia Voss.). Nuo kitų atmainų skiriasi plačiais, ovaliais, banguotais pakraščiais lapais. Žiedai alyviniai (šviesiai violetiniai). Žydi liepos mėn. pabaigoje—rugpjūčio mėn. pradžioje.

Siauralapė melsvė (H. lancifolia Engl. sin. Funkia lancilolia Spreng.). Kilusi iš Japonijos. Lapai pailgai lancetiški, apie 11-15 cm ilgio, lapkotį susiaurėję. Žiedynkotis iki 30-40 cm aukščio.” Apyžiedis šviesiai violetinis, ruožuotu viduriu. Žiedynas — 8-15 žiedų kekė. Pas mus retai auginama. Žiemoja nepridengta. Siauralapės melsvės atmaina (H. lancifolia var. albimargtnata Voss.) kilusi iš Japonijos. Lapai plačiai ovališki, baltai sidabriškais pakraščiais. Žiedynkotis iki 50 cm aukščio. Žiedai mėlynai violetiniai. Žydi rugpjūčio mėn. pradžioje. Sėklų pas mus neužmezga. Žiemoja nepridengta.

Siboldo melsvė (H. Sieboldiana Engl. sin. Funkia sieboldiana Hook.). Kilusi iš Japonijos. Lapai melsvai žali, plačiai širdiškai ovališki. Žiedynkotis plikas, iki 30 cm aukščio. Žiedai violetiniai, Žydi liepos mėn., 15-20 dienų. Žiedynas — gausiažiedė kekė. Sėklų užmezga negausiai. Žiemoja nepridengta. Melsvės šaknys yra gerai išsivysčiusios ir giliai įsiskverbia į dirvą, todėl žemės sluoksnis turi būti įdirbtas maždaug 25 cm gylio. Ji labai reaguoja į tręšimą organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Gerai auga tiek priesmėlio, tiek priemolio dirvose, taip pat ir saulėtoje, ir užpavėsintoje vietoje; galima auginti net po medžiais.

Jautri šlapioms dirvoms, todėl negalima sodinti ten, kur rudenį ar pavasarį užsistovi vanduo. Žemose vietose dažnai iššąla ar supūva. Melsvės dauginamos sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos sėjamos kovo mėn, į dėžutes arba gegužės mėn. tiesiog į lysves. Sėjinukus pirmaisiais metais reikia pridengti. Jei sėjama j dėžutes, tai rudenį daigai su dėžutėmis pastatomi į šaltą (5— 6° C) patalpą, Dauginant sėklomis, stiprūs kereliai išauga tik trečiaisiais-ketvirtaisiais metais. Keras dalijamas pavasarį arba rudenį (rugsėjo mėn. pirmoje pusėje) į gana smulkias dalis. Dažnai persodinėti nebūtina. Vienoje vietoje gali augti apie 12-15 metų. Persodinti galima pavasarį ir rudenį.

Pavasarį sodinama gegužės mėn. pirmoje pusėje. Vėliau persodinti nepatartina, nes sulapoję augalai sunkiai prigyja. Rudenį galima persodinti nuo rugsėjo mėn. 15 d. iki spalio mėn. 10 d. Dideli kerai sodinami 30-35 cm atstumu. Pasodinus augalus reikia gausiai palaistyti. Tinka bordiūrams, grupėms gazonuose ir pavieniui, alpinariumams ir baseinams apželdinti. Lapai dekoratyvūs per visą vegetacijos periodą (apie 6,5 mėn.).

Šaltinis – Melsvė