IEŠKOTI

Daugiau rezultatų...

Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in comments
Search in excerpt
Search in posts
Search in pages
Filter by Custom Post Type
Filter by Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS
ALSTROMERIJA
GERBEROS
GVAZDIKAI
FREZIJOS
GĖLIŲ LIGOS
ĮDĖJOS NAMAMS
JURGINAI
KAMBARINĖS GĖLĖS
ANTURIS
AZALIJA
BEGONIJA
CHRIZANTEMOS
CIKLAMENAI
HORTENZIJA
KALIJA
MEILENIS
ORCHIDĖJOS
PELARGONIJA
RAKTAŽOLĖ
KARDELIAI
PUANSETIJA
ROŽĖS
SVOGŪNINĖS GĖLĖS
TULPĖS
{ "homeurl": "http://apiegeles.lt/", "resultstype": "vertical", "resultsposition": "hover", "itemscount": 4, "imagewidth": 70, "imageheight": 70, "resultitemheight": "auto", "showauthor": 0, "showdate": 1, "showdescription": 1, "charcount": 3, "noresultstext": "Nėra rezultatų", "didyoumeantext": "Turėjote omeny:", "defaultImage": "http://apiegeles.lt/wp-content/plugins/ajax-search-pro/img/default.jpg", "highlight": 0, "highlightwholewords": 1, "openToBlank": 0, "scrollToResults": 0, "resultareaclickable": 1, "autocomplete": { "enabled": 1, "googleOnly": 0, "lang": "en", "mobile": 1 }, "triggerontype": 1, "triggeronclick": 1, "triggeronreturn": 1, "triggerOnFacetChange": 1, "overridewpdefault": 0, "redirectonclick": 0, "redirectClickTo": "results_page", "redirect_on_enter": 0, "redirectEnterTo": "results_page", "redirect_url": "?s={phrase}", "more_redirect_url": "?s={phrase}", "settingsimagepos": "left", "settingsVisible": 0, "hresulthidedesc": "0", "prescontainerheight": "400px", "pshowsubtitle": "0", "pshowdesc": "1", "closeOnDocClick": 1, "iifNoImage": "description", "iiRows": 2, "iiGutter": 5, "iitemsWidth": 200, "iitemsHeight": 200, "iishowOverlay": 1, "iiblurOverlay": 1, "iihideContent": 1, "loaderLocation": "auto", "analytics": 1, "analyticsString": "?ajax_search={asp_term}", "mobile": { "trigger_on_type": 1, "trigger_on_click": 1, "hide_keyboard": 0 }, "aapl": { "on_click": 0, "on_magnifier": 0, "on_enter": 0, "on_typing": 0 }, "compact": { "enabled": 0, "width": "100%", "closeOnMagnifier": 1, "closeOnDocument": 0, "position": "static", "overlay": 0 }, "animations": { "pc": { "settings": { "anim" : "fadedrop", "dur" : 300 }, "results" : { "anim" : "fadedrop", "dur" : 300 }, "items" : "fadeInDown" }, "mob": { "settings": { "anim" : "fadedrop", "dur" : 300 }, "results" : { "anim" : "fadedrop", "dur" : 300 }, "items" : "voidanim" } }, "autop": { "state": "disabled", "phrase": "", "count": 30 } }
Patalpinta prieš 12 mėn.
3184 Views
6 0

PALMĖS – kambarinės lapinės gėlės

PATALPINO
palmes-kambarines-geles

PALMĖS (Palmae)

Palminių (Palmaceae) šeimos augalai. Tropikuose ir subtropikuose auga apie 1200 rūšių Gėlininkystėje pagal lapus skirstomos į plunksniškas (Phoenix, Cocos, Howea, chamaedorea) ir vėduokliškas (Chamaerops, Livistona, Sabal, Rhapis, Washingtonia). Vienos palmės yra šilumamėgės (Areca, Caryota, Latania ir kt.), joms naktį temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C. Šios palmės auginamos šiltnamiuose. O Chamaedorea, Pritchardia, Sabal palmėms naktį reikia ne žemesnės kaip 12-16°C temperatūros. Jos gerai auga ir kambariuose. Phoenix, Chamaerops, Howea, Livistona (išskyrus Livistona rotundifolia) gerai auga vėsesnėse patalpose. Naktj temperatūra gali nukristi iki 4-10°C. Vasarą jas galima laikyti lauke.

Kambariuose auginamos nelepios, dekoratyvios palmės.

Puošnioji chamedorėja (Chamaedorea elegans Mart.). Amerikos tropikuose, nuo Meksikos iki Panamos, auga apie 100 rūšių. Tai žemaūgės palmės su keliais arba su vienu stiebu. Stiebai apvalūs, panašūs į bambuko, 1-1,5 m aukščio. Lapai plunksniški, žali. Žiedai smulkūs, oranžiniai, malonaus kvapo, susitelkę šluotelę.

Dauginama atžalomis ir sėklomis. Sodinama į lapinės ir kompostinės žemės mišinį. Gerai auga vidutinio šiltumo kambariuose (12-18°C), nereikli šviesai ir drėgmei. Auga greit, dvejų metų tinka realizacijai arba patalpoms dekoruoti. Nepakenčia tiesioginių saulės spindulių.

puosnioji-chamedoreja-kambarine-gele

Puošnioji chamedorėja

Gražesnės chamedorėjų rūšys: arenbergo chamedorėja (Ch. arenbergiana Wendll.) — lapai plunksniški, užauga 1,5 m aukščio, aukštoji chamedorėja (Ch. elatior Mart.) — lapai plunksniški, plačialapiai, Ernesto-Augusto chamedorėja (Ch. Ernesti Augusti Wendll.) — lapai neplunksniški, vienstiebė, 1,2 m aukščio.

Forsterio hovėja (Howea forsteriana Becc., sin. Kentia forsteriana Moore et Muell.). Kilusi iš Australijos. Stiebas aukštas, tvirtas. Lapai plunksniški, lapkočiai ilgi. Dauginama įvežtomis sėklomis, kurios sėjamos vasario—kovo mėnesiais. Sėkloms dygti reikalinga 30°C temperatūra. Jos sudygsta po 2-9 mėnesių. Sodinama į lapinės, velėninės ir inspektinės žemės mišinį (lygiomis dalimis). Persodinti augalai apie mėnesį laikomi šiltai (16-18 °C). Suaugusios hovėjos gerai auga 10-12°C temperatūroje. Geriau auga šviesiose patalpose, tačiau galima auginti ir tamsesnėse.

Belmoreno hovėja (H. belmoreana Becc., sin. Kentia belmoreana Moore et Muell.). Ji dažnai vadinama kentija. Tai gana graži palmė. Lapai plunksniški, melsvai žali; lapeliai nusmailėjusia viršūne. Lapkočiai ilgi. Gerai auga vėsiuose kambariuose.

Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera L.). Kilusi iš Pietų Amerikos. Savaime auga apie 12 rūšių. Kamienas aukštas, stiprus, 20 m aukščio, 30-60 cm pločio, truputi palinkęs. Lapai plunksniški, ilgi, iki 4m ilgio; lapeliai lancetiški, ilgi, nusmailėjusia viršūne. Tėvynėje gausiai dera. Vaisiai valgomi, iš jų gaminamas geriausias aliejus. Kokospalmė gerai auga, šiltuose ir šviesiuose kambariuose. Patartina gausiai purkšti. Susikaupusį vandenį padėkle būtina išpilti.

Vedeliano kokospalmė (C. weddeliana Wedl.). Kilusi iš Brazilijos. Lapai labai ilgi, plunksniški, žali, švelnūs, siauri, apatinė jų pusė pilkai žalia. Kamienas apaugęs rudais plaušais.

hoveja-kambarine-lapine-gele

Hovėja

Dauginama sėklomis, kurios sėjamos j medžių pjuvenas. Sėkloms dygti reikalinga 25-28 °C temperatūra, drėgmė ir oras. Galima sėti ir žemę, tačiau pjuvenose geriau ir greičiau sudygsta. Maži augalėliai sodinami į lapinės ir inspektinės žemės mišinį (2:1). Pasodinti pirmomis dienomis laikomi šiltoje vietoje, kasdien purškiami. Jauni augalai persodinami kasmet, suaugusieji tada, kai suyra vazonas arba jame visai mažai lieka žemių. Persodinimui palmė jautri. Geriau auga šviesiuose, šiltuose kambariuose. Nepakenčia sausros ir tiesioginių saulės spindulių. Žiemą žemesnėje kaip 14°C temperatūroje pradeda nykti. Laistoma saikingai, susikaupusį vandenį padėkle reikia išpilti. Žiemą laistoma kartą per savaitę. Tręšiama srutomis, žiemą netręšiama.

Iš vėduoklinių dažniausiai auginamos šios palmės:

Aukštoji rapipalmė (Rhapis excelsa Henry sin. R. flabelliformis Ait.). Kilusi iš Japonijos, Kinijos. Savaime auga 5 rūšys, iš jų yra ir krūmų, ir iki 3 m aukščio medžių. Lapai vėduokliški, tamsiai žali, žvilgantys, lapelių viršūnėlės dantytos. Lapkočiai ilgi, liekni, tankiai suaugę. Vaisius — uoga.

Gerai auga vėsiuose kambariuose, vestibiuliuose, taip pat ir tamsesnėse patalpose. Vasarą laikoma lauke. Dauginama atžalomis greitai prigyja ir greit auga.

Kanapinė šiurkštuolė (Trachycarpus excelsa Wendl.). Savaime auga Vakarų Azijoje, Himalajų salose. Užauga aukšti (2-4 m) vienkamieniai medžiai, kartais kelių kamienų. Lapai žali, blizgantys, vėduokliški. Lapkočiai stiprūs, su švelniais danteliais, be dyglių, jų pagrindas apaugęs rausvai geltonais plaušais. Gerai auga šviesiuose, šaltuose ir šiltuose kambariuose. Dauginama sėklomis.

Apskritalapė livistona (Livistona rotun-difolia Mart.). Kilusi iš Javos. Užauga 10-14 m aukščio. Lapai beveik apvalūs, vėduokliški, klostėti. Lapkočiai apaugę tamsiai rudais dygliais.

Kininė livistona (L. chinensis Mart., sin. Latania barbonica hort.). Auga Pietų Kinijoje. Užauga iki 10 m aukščio, vainikas 7-8 m skersmens. Lapai šviesiai žali, blizgantys, jaunų augalų lygūs, vėliau išryškėja klostės. Lapkočiai apaugę lenktais dygliais, smarkiai atsilošusiais nuo pagrindinės ašies.

Pietinė livistona (L. australis Mart., sin. Carypha australis R. Br.). Kilusi iš Pietų Australijos. Užauga 10-18 m aukščio. Lapai vėduokliški, tamsiai žali, stambūs, 1,5 m ilgio; lapeliai palinkę žemyn iki pusės lapkočio. Lapkočiai statūs, dygliuoti. Vaisius – uoga.

Graži ir greitai auganti palmė. Gerai auga tamsesnėse patalpose 14-18°C temperatūroje. Jautri sausam orui. Dauginama sėklomis. Vasarą laistoma gausiai.

Palmė nykštukė (Chamaerops humilis L.). Auga Pietų Europoje. Lapai vėduokliški, kietoki, melsvai žali. Lapkočiai ilgi, dygliuoti. Auga vešliai, išleidžia daug atžalų. Žiedai geltoni, vaisiai raudoni.

Dauginama sėklomis ir atžalomis. Sodinama į lapinės, velėninės ir kompostinės žemės mišinį. Gerai auga kambariuose, pakenčia sausą orą. Gali augti ir šiltose, ir vėsesnėse patalpose (žiemą 8°C temperatūroje). Kambariuose taip pat galima dauginti sėklomis.

Mažoji sabalpalmė (Sabal minor Pers., sin. S. adansonii Guerns). Pietų ir Vakarų Amerikoje auga apie 7 rūšis. Tai žema (kamienas beveik žemėje), lėtai auganti palmė. Lapai pilkai žali, beveik apvalūs, vėduokliški. Lapelių šiek tiek skaldytos tik viršūnės. Vaisius – uoga. Dauginama sėklomis. Gerai auga vėsesnėse patalpose, šviesai nereikli.

kokospalmes-lapines-geles

Kokospalmės

Blakburno sabalpalmė (S. blackburniana Cilazeb.). Kilusi iš Vakarų Indijos. Labai aukšta palmė. Lapai melsvai žali, apvalūs, vėduoklė labai standi, kompaktiška, gerokai trumpesnė už lapkočius. Dauginama sėklomis.

Mauritiškoji sabalpalmė (S. mauritiiformis Grieseb. et Wendll.). Auga Venesuelos apylinkėse. Užauga iki 16-24 m aukščio. Lapai melsvai žali, dideli, 3,5 m ilgio, beveik apvalūs, vėduokliški, iki pusės suskaldyti; lapkočiai 2 m ilgio. Dauginama sėklomis. Gerai auga priemolio ir lapinės žemės mišinyje.

Paprastoji Vašingtonija (Washingtonta filifera Wendl., sin. Pritchardia filifera Lindl.). Kilusi iš Kalifornijos. Lapai vėduokliški, tamsiai žali, su ryškiomis klostėmis, jų pakraščiai ir galai apaugę plaušiniais siūlais. Kamienas su lapkočių likučiais. Lapkočiai apaugę gelsvai rudais dygliais. Gerai auga 15 – 18 °C temperatūros kambariuose. Dažnai persodinama ir kaskart į didesnį vazoną, vašingtonija greitai auga. Mėgsta drėgmę.

Palmės yra kilusios iš labai įvairių ekologinių sąlygų, todėl jų priežiūra yra skirtinga. Dauguma palmių dauginama sėklomis, išskyrus chamedorėją ir rapipalmę (šios dauginamos atžalomis). Palmių sėklos greit praranda daigumą, todėl reikia sėti šviežias sėklas. Kai kurių rūšių palmės (kanapinė šiurkštuolė, palmė nykštukė) šiltnamiuose žydi ir subrandina sėklas. Sėklos dažniausiai būna menkavertės, todėl iš jų išaugusios palmės būna silpnos. Geriausia sėti vasario mėnesį.

Palmių sėklų luobelė yra kieta, todėl prieš sėją sėklos 48 valandas mirkomos šiltame (35-50°C) vandenyje. Karštas vanduo gali pakenkti gemalui. Dėžėje sėklos sėjamos į durpių ir smėlio mišinį (1:1) arba į pjuvenas 2×3 cm atstumu. Sėklos užberiamos tris kartus storesniu žemių sluoksniu negu sėklos skersmuo. Geriausiai dygsta 23-30°C temperatūroje. Priklausomai nuo rūšies sėklos sudygsta po 1-12 mėnesių. Visą laiką būtina palaikyti pastovią temperatūrą. Pavyzdžiui, kanarinis finikas sudygsta po 2-3 savaičių, livistona — po mėnesio, kokospalmė—po 80 dienų ir t. t.

Šie vienu lapeliu daigeliai (10-15 cm aukščio) persodinami į lapinės ir durpinės žemės mišinį. Vazonai turi būti siauri, aukšti, nes palmės leidžia giliai šaknis. Dugne įrengiamas geras drenažas iš molinio vazono šukių ir rupaus smėlio. Persodinant reikia išsaugoti sėklą, kuri yra prisitvirtinusi prie daigo. Sodinama į lapinės ir gerai perpuvusios durpinės žemės mišinį (2:1). Pirmą savaitę jaunus augalus patartina purkšti bent du kartus per dieną, laistyti taip, kad nuolat butų drėgna žemė, apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Prigiję augalai maždaug po 2 mėnesių tręšiami srutomis arba amonio salietra (2 g litrui vandens). Prieš tręšiant būtina palieti vandeniu. Tręšiama iki rugsėjo mėn. Žiemą netręšiama. Rudeniop mažiau ir laistoma. Sekančiais metais palmės persodinamos pavasarį, galima ir rudeni. Persodinant nesveikos šaknys pašalinamos ir apibarstomos trinta medžio anglimi. Sodinama į lapinės ir velėninės žemės mišinį (lygiomis dalimis), į kurį primaišoma sauso trinto karvių mėšlo. Persodinus gausiai palaistoma. Vėsiuose kambariuose gerai auga palmė nykštukė, hovėja, livistona, kanarinis ir lenktasis finikai, rapipalmė, vašingtonija. Vasarą joms tinkamiausia 18-20°C, žiemą 10-15°C temperatūra. Chamedorėjai, riešutinei kokospalmei, robelino finikui reikia daugiau šilumos (20-22°C). Dauguma palmių geriau auga drėgnoje patalpoje, nepakenčia sauso oro. Sausą orą pakenčia palmė nykštukė ir vašingtonija. Šviesiose patalpose gerai auga riešutinė kokospalmė, palmė nykštukė, kanarinis finikas, kanapinė šiurkštuolė.

Vasarą, ypač saulėtomis dienomis, visos palmės laistomos gausiai, retkarčiais nupurškiamos. Jei vazone geras drenažas, vandens pertekliaus nesusidaro. Laistoma taip, kad iš indo pro drenažo skylutes pradėtų tekėti vanduo. Pastebėjus, kad žemė smarkiai perdžiūvusi, vazoną reikia 3-4 valandoms įstatyti į vonią ar didesni indą su vandeniu. Po to laistoma reguliariai.

Žiemą nuo vandens pertekliaus pūva šaknys, pradeda juoduoti lapai. Žiemą laistoma kas antra diena priklausomai nuo kambario temperatūros. Laistoma tik šiltu vandeniu.

Palmės tręšiamos gerai išrūgusiomis karvių, paukščių mėšlo srutomis (1:10) du kartus per mėnesį. Neturint srutų, tręšiama amonio salietra (3 g litrui vandens). Geriau tręšti pakaitomis. Galima tręšti ir sausu, sutrintu karvių mėšlu, kuris beriamas tiesiog į vazoną ir užpilamas žemėmis. Prieš tręšiant augalai palaistomi vandeniu.

Vasarą palmes galima laikyti lauke, apsaugotoje nuo vėjų ir tiesioginių saulės spindulių vietoje. Tik prie lauko sąlygų reikia pratinti palaipsniui. Rugpjūčio pabaigoje būtina įnešti į patalpą. Palmių šaknys jautrios žemesnei temperatūrai, pradeda džiūti lapai.

Tinkamiausias persodinti laikas yra vasario – kovo mėnesiai. Kai kurie mėgėjai siūlo persodinti rugpjūčio mėn., tačiau vėliau persodinėti nepatartina. Suaugusių palmių dažnai persodinti nepatariama.


Šaltinis: A. Lučinskienė „Kambarinės lapinės gėlės“ ir wikipedia

KATEGORIJOS:
KAMBARINĖS GĖLĖS

Palikti komentarą/pastebėjimą

KATEGORIJOS