Categories
Kambarinės gėlės

PAPARČIAI – kambarinės lapinės gėlės

PAPARČIAI (Filices)

Šertvinių (Polypodiaceae) šeimos augalai, paplitę po visą Žemės rutulį. Savaime auga apie 8600 rūšių. Beveik visi paparčiai yra žoliniai augalai, kurių šakniastiebis besidriekiantis arba šliaužiantis. Iš šakniastiebio išauga lapų kuokštai. Subrendusių lapų apatinėje dalyje susitelkę sorai, kuriuose esti sporos. Sorai išsidėstę labai įvairiai: lapų pakraščiais, pakrikai ir palei gyslas. Sporos susidaro tik senesnių lapų apatinėje pusėje. Paparčiai, kurie auga tik drėgnoje aplinkoje, auginami šiltnamiuose. Kambariuose dažniausiai auginami Adiantum, Nephrolepis, Cyrtomium ir Pteris genčių paparčiai.

Uodeguotasis adijantas (Adiantum caudatum L.), sin. A. Ciliatum Blume). Kilęs iš Indijos. Lapkočiai stiprūs, tankūs, 10 cm ilgio. Lapai truputį palinkę, 25 cm ilgio, viršūnės skiauterėtos. Dauginamas sporomis, kerelio dalimis, jaunais augalėliais, kurie išauga ant senų lapų. Auginamas šiltuose šiltnamiuose, retai kambariuose.

Pleištiškasis adijantas (A. cuneatum I.angsd. et Fisch). Kilęs Amerikos tropikų. Lapai 3-4 kartus plunksniški, šviesiai žali; jauni ūgliai rausvi. Dauginamas kerelio dalimis.

Lieknasis adijantas (A. formosum R. Br.). Kilęs iš Australijos. Lapkočiai 50 cm ilgio, lapai 3-4 kartus plunksniški, plačiai ovaliniai, 70 cm ilgio, tamsiai žali.

Plaukuotasis adijantas (A. hispidulum Sw, sin. A. pubescens Schkuhr.) Savaime auga tropikuose. Lapkočiai stiprūs, 35 cm ilgio. Lapai odiški, vėduokliški. Stiebas apaugęs plaukais. Šaknys pilkai žalios. Šis papartis gerai auga kambariuose.

Didžialapis adijantas (A. macrophyllum Sw.). Kilęs iš Amerikos tropikų. Lapkočiai rudai raudoni, žvilgantys, 40 cm ilgio. Lapai plunksniški, suskaldyti (iki 7 cm), statūs, geltonai žali, apatinė pusė pilkšva, apšarmojusi, lapeliai dukart plunksniški. Dauginamas sporomis ir kerelio dalimis.

Švelnusis adijantas (A. tenerum Sw.). Savaime auga Vakarų Indijoje. Lapkočiai ilgi, juodi. Lapai triskart plunksniški, švelnūs, ploni, šviesiai žali. 1865 m. rasta Barbadoso saloje. Sporų neužaugina, dauginama kerelio dalimis. Užauga 30-40 cm aukščio. Lapai šviesiai žali, viršūnėlės garbanotos. Jauni lapeliai rausvi.

Dviformė kalnarūtė (Asplenium bulbiferum Forst). Kilusi iš Australijos. Lapai šviesiai žali, 60 cm ilgio, 20-30 cm pločio, kraštai lygūs. Ant lapų galų užauga maži augaliukai, kuriais papartis dauginamas.

Svogūnėlinė kalnarūtė (A. dimorphum Kunze). Savaime auga Norfolko salose. Lapkočiai 25 cm ilgio, pliki. Lapai ovališki, triskart plunksniški, pilki, tamsiai žali, apie 1 m ilgio, 50 cm pločio. Dauginama sporomis.

Pjautuviškas cirtomis (Cyrtomium falcaturn (L.) Presl. sin. Aspidium falcatum Sw. Polystichum falcatum Diels.). Savaime auga Japonijoje, Kinijoje, Indijoje ir Afrikoje. Stiebas trumpas, su lapkočių likučiais. Lapkočiai apaugę rudais plaukeliais. Lapai tamsiai žali, odiški, blizgantys, apatinė pusė šviesiai žalia. Lapalakštis 50 cm ilgio, 15 cm pločio, neporomis plunksniškas. Lapeliai ištisiniai, viršūnė skiautėta. Sorai apatinėje lapo pusėje išsidėstę visame lape. Dauginasi sporomis ir kero dalimis. Atsparus sausam orui. Gerai auga kambariuose. Tinka krepšeliams ir vainikams puošti.

Dvieilis inkstpapartis (Nephrolepis biserrata Schott, sin. N. acula (Schkuhr.) Presl.). Kilęs iš tropikų. Lapkotis stiprus, žvilgantis, plaukuotas. Lapai plunksniški, apie 1 m ilgio, 25 cm pločio, pakraščiai atsilenkę.

Širdžialapis inkstpapartis (N. cordifolia (L.) Presl., sin. N. tuberosa Hook.). Plačiai auga tropikuose kaip epifitas. Šakniastiebis ilgas. Lapkočiai trumpi, plaukuoti, lapai 60 cm ilgio, 6 cm pločio; lapeliai kraštais beveik susiglaudę, prie pamato ausyti. Lapai tamsiai žali, didesnė jų dalis plunksniški. Dauginama sporomis.

Ilgalapis inkstpapartis (N. exaltata Schott.). Lapai ilgi, gražūs, šviesiai žali. Sorai išsidėstę lapų pakraščiais. Atrankos būdu išvesta cv. Rooseveltii plumosa — lapai plunksniški, labai garbanoti; cv. Whitmannii (Barrawes, 1907) — lapai kelis kartus plunksniški, platūs, vidutinio ilgumo. Inkstpapartis dažniausiai dauginamas vegetatyviniu būdu — „ūsais”, kerelio dalimis.

Baltadryžis pteris (Pteris argyraea Moore, sin. P. quadriaurita Retz. var. argyraea hort.). Kilęs iš Indijos. Lapai šviesiai žali su balta juosta per vidurį.

Kretinis pteris (P. cretica L.). Kilęs iš tropikų. Lapkočiai 15-20 cm ilgio, statūs. Lapalakštis 15-30 cm ilgio. Lapai odiški, pliki, viršūnė nusmailėjusi, pakraščiai dantyti, apačioje sudaro trikampį.

Ilgalapis pteris (Pleris longifolia L.). Savaime auga tropikuose ir subtropikuose. Lapkočiai tiesūs, geltonai žali, apaugę ilgais plaukeliais. Lapai ilgi, plunksniški. Sorai apatinėje lapo pusėje išsidėstę palei kraštus juostele.

Daugiaskiltis pteris (P. multifida Poir sin. P. serrulata L. Forsk.). Kilęs iš Japonijos, Kinijos. Lapkočiai 25 cm ilgio, stiprūs, pilki. Lapai dukart plunksniški, 50 cm ilgio, tamsiai žali, viršūnėje lapeliai suskaldyti. Auginama cv. Cristata—lapų viršūnėlės skiauterėtos, auga lėtai. Dauginama sporomis ir kerelio dalimis. Žiemą gerai išsilaiko 14-16°C temperatūroje. Laikoma šviesioje vietoje.

Paparčiai dauginami kero dalimis, sporomis ir „ūsais”. Kai kurie paparčiai dauginami pumpurais (vaikučiais), kurie išauga ant lapų viršūnių arba lapų pažastyse. Kera dalimis dauginama persodinant (Adiantum). „Ūsais” dauginami tie paparčiai, kurie neužaugina sporų arba jos nedygsta. Motininiams augalams parenkami gerai išsivystę augalai. Norint gauti daugiau sodinamosios medžiagos, paparčiai sodinami tiesiog ant stelažų į lapinės, inspektinės ir durpinės žemės mišinį.

Pavyzdžiui ilgalapis inkstpapartis, taip laisvai pasodintas, greitai auga ir išleidžia daug šaknyti atžalų — „ūsų”. Šie, pasiekę žemę, išleidžia šaknis, užauga nauji augalai. Gausiai laistomi ir tręšiami augalai greitai auga. Po to „ūsai” nupjaunami nuo pagrindinio augalo ir pasodinami. Kambariuose paparčiai dauginami kerelio dalimis. Vaikučiais dauginami Asplenium ir Adiantum genties paparčiai; kiti paparčiai dauginami sporomis.

Sporomis galima dauginti ištisus metus, bet geriau sėti jas liepos—rugpjūčio mėnesi. Sporos imamos nuo žalių sveikų lapų. Kai sorai apatinėje lapo pusėje paruduoja, lapai nupjaunami ir suvyniojami į popierių. Po kurio laiko sporos išbyra ir jas galima sėti. Sėjama į dėžutes ar lėkšteles, geriausia į lapinės ir durpinės žemės mišinį (lygiomis dalimis). Pasėjus pridengiama stiklu, laikoma tamsioje vietoje, 20°C temperatūroje. Purškiama drungnu vandeniu.

Po dviejų savaičių žemės paviršiuje pasirodo paparčių polaiškiai. Tada stiklas nuimamas, indas perkeliamas į šviesą. Pradėjusius pūti daigelius būtina pašalinti, o tas vietas apibarstyti trinta medžio anglimi arba siera. Po to pikuojama. Sodinama po kelis, grupelėmis, į lapinės ir durpinės žemės mišinį 1,5 cm atstumu. Laikoma šiltoje ir šviesioje vietoje, dažnai purškiama. Paaugę augalai persodinami į lapinės, durpinės ir inspektinės žemės mišinį (2:2:1). Rudenį purškiama mažiau, kad nepradėtų pūti. Pavasarį pradeda sparčiai augti. Jauni paparčiai persodinami kelis kartus per metus, o senesni — kas dveji metai.

Gerai auga pusiau perpuvusioje lapinės, perpuvusio mėšlo ir durpinės žemės mišinyje. (Adiantum gerai auga silpnai rūgščioje žemėje.) Persodinti kurį laiką laikomi drėgnoje aplinkoje, 20% temperatūroje. Paparčiai gausiai laistomi, dažnai purškiami. Tręšiami karvių mėšlo srutomis (reguliariai kartą per savaitę). Gerai auga 16-18°C temperatūros kambariuose. Pakenčia ir tamsesnes patalpas. Saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Vasarą geriau auginti ant palangių į vakarų pusę. Parduotuvėje nusipirktą papartį reikia laipsniškai pripratinti prie sauso kambario oro, iš pradžių dažnai purkšti. Realizacijai turėtų būti paruošti ir užgrūdinti augalai, o tik po to parduodami.

Paparčiai tinka krepšeliams, puokštėms puošti. Gražiai atrodo kambariuose. Jais mėgstama puošti vaikų darželius-lopšelius, mokyklas ir kitas visuomenines patalpas.


Šaltinis:  wikipedia