Paprastoji aubriecija kryžmažiedžių šeimos šakniastiebinis augalas

Aubriecija (Aubrietia Adans.) Paprastoji aubriecija (A. deltoidea (L.) DC.). kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos šakniastiebinis augalas, kilęs iš Pietų Europos, Mažosios Azijos. Užauga 8 –10 cm aukščio. Stiebas gulsčias, šliaužiantis. Lapai pailgai kastuviški, lancetiški, karpytais kraštais, plaukuoti, pilkai žali. Žiedai violetiškai mėlyni, rečiau raudoni, 1-5 cm skersmens. Žydi gegužės—birželio mėn. Žiedynkotis 8 cm aukščio, baigiasi vienu arba keliais žiedais. Žydėjimo metu sudaro spalvinį kilimą.

Po žydėjimo išlieka dekoratyvūs pilki kupsteliai. Sėklos bręsta palaipsniui, o tai apsunkina jų surinkimą. Sėklos išlieka daigios trejus metus. Dauginama sėklomis, rečiau kero dalijimu, nes turi silpnokas šaknis, todėl sunkiai pakelia dalijimą: Sėklos sėjamos rudenį į lysves arba kovo mėn. į dėžutes. Sudygsta po savaitės. Birželio mėn. pikuojama lysves. Žydi antraisiais metais. Gerai auga lengvo priesmėlio dirvoje, o molingoje blogiau auga. Sodinant molingą dirvą, reikia primaišyti smėlio. Šlapiose dirvose ir užpavėsintose vietose sodinti nepatartina.

Geriausia persodinti pavasarį, bet galima ir rugpjūčio mėn. Persodinus vėlai rudenį, dažnai per žiemą dalis augalų sunyksta. Po persodinimo reikia gausiai palaistyti. Į nuolatinę vietą sodinama 15 cm atstumu. Po metų sudaro gražų pilkai žalią kilimą. Vienoje vietoje gali augti 8-10 metų. Senesni kerai žiemą po sniegu dažnai iššunta. Žiemai pridengti nereikia.

Aubriecija tinka alpinariumams arba fragmentams. Puokštėms žiedai netinka. Be aprašytos paprastosios aubriecijos, želdynams naudojamos ir kitos rūšys: puošnioji aubriecija (A. garcilis Sprun.), olimpinė aubriecija (A. olimpyca Boiss).