Categories
Gėlių ligos PELARGONIJA

Pelargonijos – kaip kovoti su ligomis, ligų sukėlėjai

Rūdys. iš pradžių abiejose lapų pusėse pasirodo 0,5 mm dydžio blyškios dėmelės, kurios greitai didėja ir pagelsta. Vėliau apatinėje lapų pusėje susidaro rudi miltiški sporų guoliai. Smarkiai ligos apnikti lapai gelsta, džiūsta ir nukrinta.

Ligos sukėlėjas — grybas Puccinia granularis Kalchbr. et Cke.

Kovojant su šia liga, sergančius lapus reikia nuskinti ir sunaikinti, o pelargonijas pakartotinai purkšti cinebu.

Fitoftorozė. Iš pradžių gelsta ir džiūsta apatiniai lapai, vėliau džiūsta ir ūglių viršūnės. Stiebo pagrindas pūva, įgaudamas pilką iki juodumo atspalvį. Pagaliau augalas žūva.

Ligos sukėlėjas — grybas Phytophthora cactorum Leb.

Sergančius augalus reikia išrauti ir sunaikinti, dirvą ir indus dezinfekuoti. Likusius augalus mažiau laistyti ir purkšti kaptanu. Dauginimui imti tik sveikų augalų auginius.

Kekerinis puvinys. Lapai, žiedai ir stiebai pūva, ir ant pūvančių audinių susidaro pilka puri ligos sukėlėjo — grybo Botrytis cinerea Fr. konidijakočių ir konidijų veja.

Kovojant su šia liga, augalų nereikia tankiai sodinti, gerai vėdinti šiltnamius, laistant nepilti vandens ant augalų, puvinio apimtas vietas atsargiai išpjauti (kad mažiau nudulkėtų sporų) ir sudeginti.

Bakterinė dėmėtligė. Apatinėje lapų pusėje pasirodo labai maži tamsiai žali arba gelsvi, lyg riebaluoti taškeliai. Jie geriau matyti, lapą laikant prieš šviesų. Po 6-8 dienų dėmės išryškėja abiejose lapų pusėse. Apatinės lapų pusės dėmės rausvos, griežtai atsiribojusios, su ryškių taškelių pavidalo bakterijų krūvelėmis dėmės centre. Viršutinėje lapų pusėje dėmės kiek tamsesnės, nekrotinės. Vėliau lapų dėmės patamsėja, aplinkiniai audiniai geista, pagaliau ir visas lapas nudžiūsta. Jauni sergančių pelargonijų lapeliai sukasi, susiraukšlėja.

Nuo lapų gali apsikrėsti ir pelargonijų stiebai. Ant stiebų atsiranda tamsiai rudos sausos dėmės. Stiebai džiūsta, lapkočiai patamsėja, bet nesupūva. Sergančių pelargonijų ūgliai neišaugina šaknų arba šaknelės būna labai silpnos, ir per 2-4 savaites augalas nuvysta.

Ligą gali sukeiti dvi bakterijų rūšys — Xanthomonas pelargonii (Brown, Starr et Burkh) Dowson ir Pseudomonas erodii Lewis.

Į lapus bakterijos patenka per žioteles ir vabzdžių padarytas žaizdeles. Stiebai apsikrečia, pjaustant auginius ir nedezinfekuojant peilio. Pasodinus pelargonijas į apsikrėtusią dirvą, bakterijos pažeidžia šaknis.

Dauginimui reikia naudoti sveikų pelargonijų auginius, nesodinti jų į apsikrėtusią dirvą. Pjaustant dezinfekuoti peilius spiritu arba formalinu. Reguliuoti šiltnamio drėgmę, temperatūrą, jį tinkamai vėdinti. Pelargonijas purkšti vario preparatais.

Geltonoji dėmėtligė. Jauni lapai būna išmarginti šviesiomis chlorotiškomis gelsvos spalvos dėmėmis, kurios pamažu pasidaro ovališkos arba žvaigždiškos. Kartais pašviesėja jaunų lapų mažosios gyslos. Dažnai dėmės turi aiškų ryškiai geltonos spalvos centrą, kuris apsuptas viena arba keliomis šviesesnėmis koncentrinėmis juostelėmis.

Vėliau dėmių vietose audiniai išdžiūsta ir paruduoja. Dėmes supantieji audiniai auga ir toliau. Dėl to lapalakštis susiraukšlėja ir neretai sutrūkinėja. Kartais pastebimi lapų kraštų suaugimai.

Ligai stipriau pasireiškus, visas augalas deformuojasi. Kartais ant atskirų augalo lapų susidaro tiktai pilkšvai mėlynos, pusiau persišviečiančios, lyg riebaluotos 4-6 mm diametro dėmės su normaliai žaliu centru, kuris apsuptas šviesesnės zonos.

Pavasarį ligos simptomai iš pradžių pasirodo ant pažeistų o naujai augantieji lapai aukščiau aprašytų simptomų neturi. Kai seni lapai nukrinta, augalas atrodo visai sveikas. Tačiau taip nėra. Kitą pavasarį vėl atsiranda ligos simptomai, kurie labiau išryškėja ant augalų, auginamų šiltnamiuose sausomis sąlygomis. Tai rečiau pastebima ant augalų,auginiai šaltai ir drėgnai.

Ligos sukėlėjas— virusas Pelargonium virus 1 (Pape) Smith.

Kovojant su šia liga, dauginimui reikia naudoti tik sveikus augalus, kurie atrenkami pavasarį, kovo-gegužės mėnesiais. Tuo metu aiškiausi ligos požymiai. Taip pat galima sergančius augalų ūglius truputį pakirpti ir augalus apipurkšti chemikalais, į kurių sudėtį įeina siera.

Žieduotoji dėmėtligė. Anksti pavasarį ant jaunų lapų pastebimos gelsvos dėmės ir pašviesėjimai, kurie sudaro ne visai uždaro rato formos piešinį. Apie birželio vidurį ligos simptomai, sulėtėjus augalo augimui, matyti aiškiausiai. Tačiau ant senesnių lapų jie labai neryškūs. Vasaros pabaigoje ir rudenį lapai pagelsta. Tuo laiku aukščiau minėto piešinio nebūna. Rudenį ir žiemą ant augalų simptomų nematyti.

Ši liga turi įtakos ir žiedams. Žiedlapiai netaisyklingai išsidėsto ir kartais pastebimos ant jų išaugos.

Ligos sukėlėjas—virusas Pelargonium ring spot virus.

Virusas plinta, vegetatyviškai dauginant augalus. Todėl dauginimui gali būti naudojami tik sveiki augalai.