Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS Gėlių ligos

Pentinių ligos: Tikroji miltligė, Bakterinė dėmėtligė, Bakterinis juodasis puvinys

Tikroji miltligė. Ant lapą, jauną ūglių, taurėlapių ir stiebų atsiranda pilkšvai balzganas aptraukalas, susidedantis iš ligos sukėlėjo Erysiphe communis Grev. f. delphinii Rabh. grybienos ir konidijų, kuriomis grybas vasarą plinta. Pažeisti lapai susisuka, taurėlapiai ir stiebai paruduoja, išsikraipo. Stipriai išsivysčius ligai, augalai nustoja augti arba net ir žūva. Ant pažeistą augalo dalią išsivysto juodi, malą taškelių pavidalo grybo kleistokarpiai, kuriais grybas žiemoja ant augalą atlieką.

Ligai vystytis geros sąlygos būna tada, kai po karštų ir saulėtų dienų prasideda lietingos ir vėsios dienos. Liga ant pentinų gana plačiai paplitusi.

Netikroji miltligė. Pradžioje ant lapų atsiranda lyg ir taukuotos, vėliau geltonuojančios dėmės, kurios po truputi didėja ir ruduoja. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietoje atsiranda balzganas purus ligos sukėlėjo grybo Peronospora Schachtii Fuck. pelėsis, kuris ryškiausiai pastebimas dėmės pakraštyje prie pat sveiko audinio. Toks pat pelėsis, susidedantis iš susiraizgiusių grybo konidijakočių su konidijomis, kuriomis grybas vasarą plinta, aptraukia ir stiebus bei žiedus. Rudeniop parazitas suformuoja oosporas, kurios žiemoja ir ateinančiais metais vėl iš naujo apkrečia augalus. ,Peržiemoti ir infekcijos šaltiniu ateinančiais metais gali būti ir parazito grybiena. Palankias grybui vystytis sąlygas sudaro gausi drėgmė ir 16-22° oro temperatūra. Netikroji miltligė ant pentinių paplitusi mažiau, negu tikroji.

Kad liga neplistų, pažeistas augalo dalis nupjaustyti ir pašalinti, profilaktikai pentinius nupurkšti cinebu.

Bakterinis juodasis puvinys. Liga gali pasireikšti visose pentini4 augimo stadijose ir ant visų antžeminių augalo dalių. Pirmiausia pradeda gelsti ir vysti lapai, augalas nustoja augęs. Pagaliau išryškėja juodas stiebo puvinys, pradeda juodai pūti auginiai, jų viršūnės, net žiedsostis. Pūva ir pajuoduoja šaknies kaklelis, augalas sunyksta ir žūva, o jo šaknys lieka sveikos.

Juodąjį pentinių puvinį sukelia bakterija Erwinia phytophthora (Appel) Holl. Pagrindinis ligos plitimo šaltinis yra sėklos. Vegetacijos metu nuo vieno augalo ant kito bakterijas gali išnešioti vabzdžiai, ypač amarai, be to, jas ištaško stiprūs lietaus lašai. Bakterijos vienodai puola visas pentinių veisles.

Svarbi kovos priemonė yra sėklų dezinfekavimas, pamerkiant jas 10 minučių į 50-55°C vandenį. Vegetacijos metu augalus purkšti vario preparatais.

Bakterinė dėmėtligė. Ant lapų atsiranda įdubusios, nuo 0,5 iki 2 cm didumo, dažniausiai apsiribojusios lapo gyslomis juodos dėmės. Dėmės vienodai ryškios abiejose lapo pusėse. Juodos dėmės kartais pastebimos ant stiebo, žiedkočių ir pumpurų. Ligos užpulti žiedų pumpurai nuvysta nepražydę. Dažniausiai liga pasireiškia tik ant viršutinių augalo dalių, tačiau gali pažeisti šaknies kaklelį ir net šaknis.

Ligą sukelia bakterija Pseudomonas delphinii (E. F. Sm.) Stapp. Pagrindinis ligos plitimo šaltinis yra dirvoje likę sergančių augalų liekanos ir sėklos. Pentiniai nuo bakterinio dėmėtumo labiau nukenčia drėgnu ir šaltu oru.

Pagrindinė kovos priemonė, kaip ir kovojant su juoduoju pentinių puviniu sėklų dezinfekavimas. Stiebus su dėmėtais lapais nupjauti ir likusius, ypač apatinę. lapų pusę apipurkšti kaptanu arba vario preparatais.

Sergančius augalus ir nupjautas ją dalis surinkti ir sunaikinti. Dauginimui nenaudoti nors ir mažai ligos paleistų augalų. Sėti tik visai sveiką pentinių sėklas.

Žieduotoji dėmėtligė. Ant jaunų pentinių lapų atsiranda nelabai žymūs chlorotiniai apskritimai,dažnai netaisyklingos formos, 1-5 mm diametro, apjuosiantieji žalią arba geltoną centrą koncentriniu chlorotiniu arba žaliu lankeliu. Tarp tą apskritimų išsidėstę smulkūs netaisyklingos formos chlorotiniai ploteliai. Jie išsidėsto arčiau lapalakščio krašto, net ir danteliuose, bet kartais padengia ir didesnę lapo dalį. Priklausomai nuo lapo amžiaus apskritimai didėja ir ant senesnių lapą būna iki 10 mm dydžio.

Kariais ant lapą ir ant stiebą vietoj chlorozių susidaro nekrozės, dėl to augalas žūva.

Ligos sukėlėjas—virusas Delphinium virus 1 (Burnett) Smith.

Liga plinta per amarus, persiduoda ir sultimis.

Kovojant su šia liga, reikia laiku pašalinti sergančius augalus, naikinti piktžoles, kurią tarpe yra viruso rezervatorių. Vegetatyviniam dauginimui naudoti tik sveikus augalus, kovoti su amarais.