PEPEROMIJA – kambarinė lapinė gėlė
PEPEROMIJA (Peperomia Ruiz et Pav.)
Pipirinių (Piperaceae) šeimos vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai. Pietų Amerikoje auga apie 500 rūšių. Stiebai statūs arba besidriekiantys. Kambariuose ir šiltnamiuose auginamos rūšys gražiais lapais.
Dėmėtoji peperomija (Peperomia maculosa (L.) Hook.). Kilusi iš Amerikos tropikų (Santo Domingo). Lapkočiai stambūs, žali, išmarginti rudai raudonomis dėmėmis. Lapai pailgai ovališki, 20 cm ilgio, vaškuoti, tamsiai žali, žvilgantys, pagrindinė gysla balta, apatinė jų pusė šviesiai žalsva. Žiedynas tiesus, rusvas, nedekoratyvus.
Gebenlapė peperomija (P. hederifolia hort., sin. P. pulchella hort. non Dietr.). Lapai pamatiniai, skydiški, beveik apvalūs, 6 cm pločio, sidabriškai pilki, gyslos žalios, gilios. Lapkočiai ilgi, balsvi. Dauginama lapais.
Bukalapė peperomija (P. obtusifolia (L..) Dietr., sin. P. rnagnoliaefolia (Jac.) Dietr.). Tai Amerikos tropikų puskrūmis. Lapai kastuviški, nusmailėjusia viršūne, 5-10 cm ilgio, 3-4 cm pločio, tamsiai žali, vaškuoti. Stiebas rausvai žalias. Dauginama auginiais.
Bukalapės peperomijos yra ir margalapių formų. Jų lapai šviesiai žali su gelsvomis dėmėmis, pagrindinė gysla ir nuo jos atsišakojusios smulkesnės gyslos žalios spalvos; lapas įgauna gražų plunksnišką ornamentą. Ši peperomija plačiai auginama kambariuos. Dauginama auginiais beveik ištisus metus.
Metalinė peperomija (P. metalica Lind. et Rodig.). Kilusi iš Peru. Augalas labai šakotas, šakutės rausvos, lapai maži, apvalūs, 3 cm ilgio, 2 cm pločio, rudai žali, sidabriškai pilko žvilgesio, pagrindinė gysla šviesiai žalia.
Pilkoji peperomija (P. incana (Haw.) Hook.) Brazilijoje augantis puskrūmis. Stiebas užauga apie 50 cm aukščio. Lapai apvalūs, 5 cm pločio, į viršūnę truputį nusmailėję, pilki. Visos augalo dalys pilkai pūkuotos, ypač gausiai jauni ūgliai ir lapai. Dauginama auginiais ir lapais.
Raukšlėtoji peperomija (P. caperala Yuncker.). Augalas žemas, 15 cm, kūgiškos kompaktiškos formos. Lapai maži, tamsiai žali, garbanoti, tarytum raukšlėtu paviršiumi. Virš lapų iškyla daugybė žiedų. Žiedai bekotėse varputėse, nedekoratyvūs. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais. Dauginama lapais.
Sidabrinė peperomija (P. argyreta E. Mo¬or., sin. P. arifolia Mig. Var. argyreia Hook, P. sandersii C. DC.). Kilusi iš Brazilijos. Lapai ant ilgų, rausvų lapkočių, skydiški, 5-8 cm ilgio, sidabriškai pilki, žvilgantys. Lapalakštis su 7-8 žaliomis gyslomis. Dauginama lapais.
Skatikinė peperomija (P. nununularifolia H. B. K.). Kilusi iš Amerikos tropikų. Stiebai ploni, prigludę prie žemės arba svyrantys. Lapai smulkūs, linzės formos, ryškiai žali, išmarginti rudomis dėmėmis. Auginama šiltnamiuose, kambariuose.
Svyrančioji peperomija (P. serpens (Sw.) Lond., sin. P. scandens Ruiz et Pav.). Kilusi iš Peru. Stiebai svyrantys arba šliaužiantys žeme. Lapai šviesiai žali, širdiški. Stiebas tankiai apaugęs lapais. Šios rūšies yra ir margalapių formų.
Peperomija dauginama sėklomis, auginiais ir lapais. Sėklos sėjamos kovo mėnesį į lapinę žemę. Pasėtos sėklos pridengiamos stiklu. Purškiama 1-2 kartus per dieną. daigeliai sodinami į dėžutes, kurios laikomos 18°C temperatūroje, nesaulėtoje vietoje. Dauguma peperomijų, ypač jauni augalai, nepakenčia tiesioginės saulės. Paaugę augalai po vieną sodinami 7 cm skersmens vazonuose į lapinės, inspektinės ir durpinės žemės mišinį (2:2:1).
Bukalapė, pilkoji, svyrančioji ir metalinė peperomijos dauginamos auginiais, dėmėtoji ir sidabrinė — lapais. Auginiais ir lapais geriausia dauginti kovo—balandžio mėnesiais. Galima dauginti ir kitu metų laiku, tik ne žiemą. Nupjauti lapai su lapkočiais sodinami dauginimo dėžėje į sudrėkintą smėlį. Dėžė pridengiama stiklu ir laikoma 18-20°C temperatūroje. Po dviejų trijų savaičių lapkočio pagrinde išauga šaknelės, o į viršų stiebiasi naujas augalas.
Pasirodžius pirmam lapeliui, seną lapą galima palikti arba nupjauti ir vėl sodinti į dauginimo dėžę. Taigi iš vieno lapo su ilgu lapkočiu galima išauginti kelis augalus. Kai augalai išleidžia kelis lapelius, sodinami į mažus vazonus. Tokiu pat būdu dauginama ir auginiais. Auginiai pjaunami nuo motininių augalų su 3— 4 lapais. Apatiniai lapai pašalinami ir auginiai sodinami į dauginimo dėžę. Panašiai galima pasidauginti nedideliais kiekiais ir vazonuose, tik prieš sodinant auginius į duobutę reikia įberti rupaus smėlio, nes žemėje jautresnių rūšių lapai ir auginiai supūva.
Pasodintus auginius galima pridengti stikliniais gaubtais arba stiklinaite. Jaunos peperomijos persodinamos kasmet, senesnės — kas treji metai. Pasodinti augalai laikomi šiltoje, nesaulėtoje vietoje. Laistyti reikia saikingai, nes perlaistyti augalai pūva. Vasarą laistoma kas antra diena, žiemą — du kartus per savaitę. Laistant stengtis neaplieti lapų.
Tręšiama srutomis arba mineralinių trąšų mišiniu (1 g trąšų litrui vandens). Nepatartina peperomijų pertręšti azoto trąšomis, nes lapai praranda būdingą spalvą, sidabrinį atspalvį. Žiemą netręšiama, laikoma 18°C temperatūroje. Auga šviesioje patalpoje, pakenčia sausą orą.
Šaltinis: wikipedia