Categories
AUGALAI

Prerijinis erškėtis – erškėtis buvo kryžminamas su kitomis rūšimis

Prerijinis erškėtis (R. setigera Michx.). Savaime gamtoje sutinkamas Šiaurės Amerikos stepių rajonuose, kur pakelia iki 20° C šalčius. Stiebai užauga iki 2 m aukščio. Žiedai iki 5 cm skersmens, bekvapiai, rožiniai, į žydėjimo pabaigą beveik balti, susitelkę nedideliuose žiedynuose.

Jau XIX a. viduryje šis erškėtis buvo kryžminamas su kitomis rūšimis, norint gauti šalčiams ir ligoms atsparias laipiojančių erškėčių veisles. Buvo išvesta daug naujų, žymiai atsparesnių, negu gausiažiedžio ir Vichuro erškėčio, veislių.

Prerijinio erškėčio veislių žiedai balti, rožiniai, raudoni, 5-6 cm skersmens, pilnaviduriai, kvapūs. Krūmai užauga iki 2-2,5 m aukščio. Yra laipiojančių erškėčių, kurie mutacijos keliu kilo iš kitų erškėčių grupių. Pavyzdžiui, yra gauta laipiojančių veislių iš poliantinių erškėčių ‘Orange Triumph’, ‘Eva Teschendorff’. Savo lapais, žiedais, dygliais ir kitais požymiais šie laipiojantieji erškėčiai nesiskiria nuo pagrindinių veislių, tačiau jų stiebai užauga iki 1,5 m aukščio.

Laipiojantieji erškėčiai labai sparčiai auga. Pavaduojantieji stiebai (kurie kitais metais išaugina žiedus) per vasarą užauga iki 4-5 metrų ilgio. Dauguma veislių gali išleisti labai daug stiebų. Vegetacijos pradžioje ir vėliau, vasarą, krūmo pagrinde galima pastebėti labai daug sprogstančių pumpurų. Jie yra išsidėstę labai tankiai ir todėl stelbia vienas kitą. Iš šitų pumpurų tik nedaugelis išaugina stiprius stiebus, kurie gali pavaduoti nužydėjusius stiebus.

Didesnė pumpurų dalis išaugina silpnas šakutes, kurios apsunkina augalo priežiūrą, menkina jo dekoratyviškumą. Po keleto metų tokius krūmus sunku tinkamai prižiūrėti: pašalinti iki pagrindo pasenusius stiebus, žiemai juos prilenkti ir gerai pridengti. Be to, jeigu paliekami visi stiebai (kai kurios veislės jų gali per vasarą išauginti iki 200 ir daugiau), tai jie nespėja tinkamai pasiruošti žiemai (sumedėti) ir dažnai nušąla arba nukenčia nuo ligų.

Pavasarį tokius stiebus tenka pašalinti, ir tais metais laipiojantieji erškėčiai jau nežydi. Mūsų tyrimai parodė, kad respublikos klimato sąlygomis reikia riboti laipiojančių erškėčių stiebų skaičių. Pakanka viename krūme palikti 3-5 žydinčius stiebus ir tiek pat pavaduojančių. Visus kitus reikia sistemingai šalinti.

Taip prižiūrimi laipiojantieji erškėčiai gražiai atrodo, o svarbiausia, jų stiebai turi labai geras augimo bei vystymosi sąlygas, suspėja iki šalčių sumedėti ir gerai peržiemoja. Erškėčiai geriau pasiruošia žiemojimui ir tuo atveju, kai nužydėję stiebai tuoj pat pašalinami.

Tačiau tenka prisiminti, kad nužydėjusius stiebus galima šalinti tik tada, kai yra 4-5 gerai augą stiprūs pavaduojantieji stiebai. Jeigu tokių stiebų dėl kurių nors priežasčių nėra arba jie silpni, tai nužydėję stiebai nešalinami, bet paliekami žydėti sekantiems metams. Sekančių metų pavasarį tokių paliktų stiebų žiedinės šakutės sutrumpinamos iki 1-2 pumpurų. Iš jų išauga naujos žiedinės šakutės. Tačiau ilgiau kaip dvejus metus stiebus palikti netikslinga, nes vėliau jie menkiau žydi, o susenusius ir šakotus stiebus sunkiau prižiūrėti.