Raktažolė (Primula L.)
Raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalas, kilęs iš Kinijos. Šiltnamiuose dažniausiai auginama švelnioji ir taurinė raktažolė. Švelnioji raktažolė (P. malacoides Franch.). Dauginama sėklomis. Iš 1 g sėklų galima išauginti apie 3000 augalų. Sėklos sėjamos liepos mėn. pradžioje. Žemės mišinys sudaromas iš 2 dalių lapinės, 1 dalies velėninės. ir 1 dalies mėšlinės žemės, pH 5,5-6,5. Pasėtos sėklos užžeriamos plonu smėlio sluoksniu; 10-12° C temperatūroje sudygsta per 8-10 dienų. Daigai 15° C temperatūroje laikomi šviesioje, bet apsaugotoje nuo tiesioginių spindulių vietoje. Po 3 savaičių sodinami į tokią pat žemę pikavimo dėžutėse.
Kai lapai susisiekia, pikuojama dar kartą. Į aukščiau minėtos žemės mišinį pridedama kaulamilčių (1 m3 2 kg) ir 1/10 dalių džiovinto karvės mėšlo. Paskutinį kartą sodinama į 10-11 cm skersmens puodelius. Tinka toks pat žemės mišinys. Pasodintos raktažolės laikomos šviesiame ir vėsiame šiltnamyje. Laistomos saikingai. Lapkričio—gruodžio mėn. šiltnamyje palaikoma 6-8° C temperatūra, o nuo sausio mėn. pradžios keliama iki 10-12° C. Blogai augančios patręšiamos silpnu kalio nitrato skiediniu (5-7 g 10 1 vandens). Vasario mėn. pradeda žydėti.
Gražių švelniosios raktažolės veislių yra išvedusi žemės ūkio mokslų kandidatė O. Skeivienė. Ypač mėgstamos veislės: Jaunystė — raudonais, Jadvyga — rožiniais, Lietuvaitė — purpuriniais žiedais. Taurinė raktažolė (P. abconica Hance). Jos agrotechnika tokia pat kaip ir švelniosios. Sėjant skirtingu laiku, galima turėti įvairiu laiku žydinčių raktažolių.