Categories
ROŽĖS

ROŽIŲ DAUGINIMAS AUGINIAIS

Rožes galima dauginti sumedėjusiais ir žaliais auginiais. Taip daugintos rožės vadinamos savašaknėmis. Šis dauginimo būdas turi nemaža pranašumų ir kai kurių trūkumų. Dauginant auginiais, nereikia auginti poskiepių, dėl to lengviau ir pigiau galima išsiauginti sodinukų. Savašaknės rožės neleidžia laukinių atžalų, todėl lengviau jas prižiūrėti. Nušalus antžeminei krūmo daliai, iš sveikos požeminės dalies vėl atauga atžalos.

Iš trūkumų reikia paminėti tai, kad ne visas rožes galima dauginti auginiais. Geriausiai jais dauginasi miniatiūrinės, poliantinės ir laipiojančios rožės, blogiau — floribundinės ir arbatinės hibridinės, taip pat remontantinės, visai blogai — parko rožės. Be to, auginiais daugintas rožes pasodinus nuolatinę vietą, jos dažniausiai iš pradžių auga labai silpnai, normalus krūmas išsivysto tik per 4-5 metus. Savašaknės rožės ne tokios atsparios ligoms ir šalčiams.

Sumedėję auginiai dauginimui ruošiami rudenį, genint rožes. Nupjauti vienmečiai ūgliai, pašalinus lapus, surišami ryšulėlius, pritvirtinamos etiketės su veislės pavadinimu ir per žiemą laikomi, kaip aukščiau aprašyti skiepūgliai.

Pavasario darbai

Pavasarį, prieš pat sodinimą, ūgliai išimami ir supjaustomi į 10-18 cm ilgio (su 3-4 pumpurais) auginius. Apačioje ūglis pjaunamas įžambiai prie pat pumpuro, iš priešingos pusės, viršuje — tiesiai, virš pumpuro paliekant 7-8 mm ilgio stuobrelj. Tarpiniai pumpurai išlaužomi.

Prieš įsišaknijant auginio apatinėje dalyje esanti žaizda pirmiausia turi apsitraukti specialia augaline medžiaga, vadinama kaliusu. Kad greičiau susidarytų kalius, auginius prieš pat sodinimą rekomenduojama pamerkti į 0,02% heteroauksino tirpalą (2 tabletės 1 1 vandens). į ši tirpalą merkiami apatiniai auginių galai (du trečdaliai jų ilgio) ir laikomi 15-18 val.

Sumedėjusių auginių kaliusui susidaryti tinkamiausia yra 17-10 °C temperatūra. Tokioje temperatūroje pjūvis visiškai apsitraukia kaliusu per 18-21 dieną. Nustatyta, kad auginiams kalius normaliai susidaro tik tais atvejais, kuomet dirvos temperatūra yra šiek tiek aukštesnė, negu oro. Jeigu oro temperatūra aukštesnė, pumpurai pradeda sprogti prieš susidarant kaliusui.

Tokiu atveju po kiek laiko dauguma augalų žūva ir įsišaknijimo procentas būna mažas. Todėl sumedėjusiais auginiais rožes geriausia dauginti inspekte arba šiltlysvėje. įruošiant šiltlysvę arba inspektą, apačioje kraunamas 10-15 cm įkaitusio gyvulių mėšlo sluoksnis, ant jo 5-6 cm velėninės žemės sluoksnis ir virš jo 8-15 cm išplauto smėlio sluoksnis.

Auginiai sodinami apie balandžio vidurį 45° kampu eilutėmis 3×3 cm atstumu taip, kad dirvos paviršiuje liktų tik viršutinis pumpuras.

Kol auginiai įsišaknija, reikia žiūrėti, kad dirva visą laiką būtų drėgna. Vėliau, kai jie įsišaknija, t. y. birželio pradžioje, laistyti galima rečiau, tik dirvai pradžiūvus. Per vasarą dirva purenama, ir bent du kartus augalus reikia papildomai patręšti skystomis azoto trąšomis (30-40 g trąšų 10 l vandens). Rugpjūčio mėn. pradeda formuotis žiediniai pumpurai. Jiems pražysti jokiu būdu negalima leisti. Krūmeliai formuojami aukščiau aprašytu būdu. Krūmelius prieš pirmuosius šalčius geriausia iškasti, perkelti rūsį ir laikyti susluoksniuotus su drėgnomis medžio pjuvenomis arba durpėmis 0-2 °C temperatūroje.

Dauginimas žaliais auginiais

Dauginant žaliais auginiais, ūgliai su lapais pjaunami pusiau sumedėję. Paprastai tai būna žiedinių pumpurų susidarymo fazėje prieš pradedant jiems žydėti. Mūsų klimato sąlygomis lauke auginamos rožės šią fazę paprastai praeina birželio antroje pusėje. Žaliais auginiais rožes galima dauginti ir pavasarį (kovo—balandžio mėn.). Tokiu atveju jie imami iš šiltnamyje auginamų rožių. Nustatyta, kad kuo anksčiau šiuo būdu dauginamos rožės, tuo geriau jos įsišaknija, subręsta ir geriau peržiemoja.

Dauginimo sėkmė labai priklauso ir nuo krūmo. Pavyzdžiui, gausiai azoto trąšomis tręšto krūmo auginiai blogai įsišaknija. Plonesni ir saulėtoje vietoje augančio krūmo auginiai visuomet geriau įsišaknija. Lapų pažastyse esantys pumpurai turi būti tik miegantys. Auginius reikia pjauti anksti ryte arba vakare ir tuojau pat pamerkti vandeni, kad neapvystų. Pervežti geriausia drėgnus polietileno maišelyje, o iki sodinimo laikyti šaldytuve 0-4 °C temperatūroje.

Auginiai pjaunami su trimis (dviem tarpubambliais) arba su dviem lapais (vienu tarpubambliu). Su trimis lapais rekomenduojama ruošti blogiau įsišaknijančių rožių auginius. Kai kurių veislių auginiai įsišaknija ir su vienu lapu. Pjauti auginius reikia labai aštriu peiliu. Apatinis pjūvis daromas 45° kampu 0,5 cm atstumu nuo pumpuro, priešingoje jo pusėje, o viršutinis — kiek aukščiau palikto viršutinio lapo. Apatinis lapas visai nupjaunamas, o likusieji, kad mažiau išgarintų vandens, sutrumpinami pusiau

Prieš sodinant auginiai vienu trečdaliu jų ilgio pamerkiami 3-5 valandoms į 0,01 % (1 tabletė 1 l vandens) heteroauksino tirpalą. Sodinami 45° kampu 3×3 cm atstumu, 0,8-1 cm gylio. Giliau pasodinti blogiau šaknijasi. Geriausiai įsišaknija, kai dirvos temperatūra būna 22-24 °C, o oro — keliais laipsniais žemesnė. Tokias sąlygas galima sudaryti inspekte. Dauginant žaliais auginiais, inspekte pilamas žymiai plonesnis smėlio sluoksnis — tik 2-3 cm.

Labai svarbu, kad inspekte būtų drėgnas oras (90%). Todėl pasodintus auginius iš pradžių reikia gausiai lieti, po to kasdien 5-7 kartus purkšti. Kad inspekto nekaitintų saulės spinduliai, langus reikia nubaltinti kalkėmis arba uždengti iš lotelių padarytais skydais. Po 15-25 dienų auginiai įsišaknija. Tada juos purkšti galima rečiau, inspektą reikia dažniau vėdinti, o po 8-10 dienų langų rėmus galima ir visai nuimti. Rugpjūčio pabaigoje auginiai persodinami į 10-12 cm skersmens vazonėlius. Persodinti augalai statomi atgal inspektą ir, kol prigis, laikinai nunešami į pavėsį. Čia jie laikomi iki šalčių. Spalio mėn., nupjovus nesumedėjusius ūglius ir nuskynus lapus, pernešami 4-6 °C temperatūros šiltnamį.

Šiltnamyje temperatūra nuo sausio mėn. palaipsniui pakeliama iki 10-12 °C, o vėliau iki 16-18 °C. Per šį laiką augalai keletą kartų palaistomi karvių mėšlo srutomis (1 : 5). Balandžio pabaigoje puodukai pernešami pusšilčius inspektus, o gegužės pabaigoje — lauką.

Įsišaknijusias rožes per žiemą galima laikyti ir rūsyje, tik labai svarbu, kad būtų pastovi temperatūra (1-3 °C) ir normali oro drėgmė (65-75%).

Rožes per žiemą galima laikyti ir neiškastas inspekte. Nepersodinti augalai inspekte vešliau auga ir vėliau geriau žiemoja. Neiškastos rožės žiemai paruošiamos taip pat, kaip ir lauke augančios. įsišakniję auginiai gerai žiemoja apipilti 20-25 cm medžių pjuvenų arba durpių sluoksniu. Žiemai auginius reikia paruošti iki pirmųjų šalčių.

Pavasariop, kovo antroje pusėje, iš inspekto pašalinamas sniegas, o temperatūrai pradėjus kilti, palaipsniui augalai ir visai nudengiami. Gegužės pabaigoje jie persodinami į lauką.

Vieną kitą krūmeli galima padauginti ir vazone arba dėžutėje. Du trečdalius vazono tūrio pripilama velėninės žemės, o ant viršaus užpilama 1-2 cm išplauto smėlio sluoksnis. į vazoną sodinama po 1 auginį (21 pav.). Auginiai paruošiami, sodinami ir prižiūrimi taip pat, kaip ir inspekte. Kol auginiai įsišaknija, jie uždengiami stiklainiu. Kambaryje vazonai statomi ant palangės iš vakarų arba rytų pusės.


Šaltinis:  Vikipedija