ROŽIŲ GENĖJIMAS

Pavasarį nudengtas rožes labai svarbu laiku tinkamai nugenėti. Tai atsakingas darbas, kuriam reikia įgudimo ir žinių apie augalų biologines savybes. Taisyklingai genimi krūmai ne tik gausiai ir pakartotinai žydi, bet kartu yra ir atjauninami. Genėjimo sėkmė labai priklauso ir nuo įrankių — sodo žirklių, peilio ir pjūklelio — aštrumo. Žaizdos paprastai sunkiai užgyja, jeigu genima neaštriu įrankiu, ūglio viršūnė gali apmirti ar pradėti gesti. Pumpuras gerai vystysis, jeigu genint aukščiau jo paliekamas 5-6 mm ilgio stuobelis. Visais atvejais šaką aukščiau pumpuro reikia pjauti truputį nuožulniai į priešingą nuo palikto viršutinio pumpuro pusę.

Nudengtų rožių purpurai būna nevienodi. Geriausiai jie išsivystę viršutinėje ūglio dalyje, labai dažnai net pradėję sprogti. Vidurinėje ūglio dalyje gerai išsivystę miegantys pumpurai. Apatinėje ūglio dalyje jie yra silpniausi ir pradeda sprogti tik tais atvejais, jeigu ūglis iki tos vietos nulūžta arba nuplaunamas. Genint labai svarbu, kurį viršutinį pumpurą palikti. Daugumos veislių krūmai yra glaustašakiai, todėl jų viršutinį pumpurą geriau palikti iš lauko pusės. Paliekami tik gerai išsivystę ir kuo vienodesni, nes iš nevienodų pumpurų dažniausiai formuojasi nesimetriškas, neišvaizdus krūmas.

Labai svarbu rožes laiku nugenėti. Tai pirmiausia priklausys nuo pavasario ankstyvumo, taip pat nuo pumpurų būkles, kokie jie bus, nudengus krūmus. Geriausia genėti tada, kai pumpurai dar nelabai išbrinkę, mūsų klimato sąlygomis — apie balandžio vidurį, kartais ir vėliau.

Priklausomai nuo biologinių savybių, auginimo paskirties rožės genimos stipriai, vidutiniškai ir silpnai. Genint stipriai, ant ūglio paliekami vienas arba du, rečiau trys gerai išsivystę pumpurai, vidutiniškai — paliekami keturi, šeši pumpurai, o genint silpnai — nupjaunama tik ūglio viršūnė, paliekant 7-10 pumpurų (8 pav.). Nugenėjus silpnai, iš viršutinių, iš dalies ir vidurinių pumpurų išauga trumpos šakutės, ant kurių greitai formuojasi žiedai. Iš vidutiniškai nugenėtų išauga jau gerokai ilgesni stiebai ir stambesni žiedai, bet jie žydi vėliau ir iš krūmo mažiau išauga žiedų. Stipriai nugenėjus, išauga ilgi stiebai ir kokybiški žiedai, tačiau jie pražysta dar vėliau ir būna mažiau žiedų.

Arbatinės hibridinės rožės taip nugenėtos pražysta net 2-3 savaitėmis vėliau, negu mažai nugenėtos. Auginant rožes žiedams skinti, reikia genėti tik stipriai. Genėjimo stiprumas dar priklauso ir nuo kitų sąlygų. Pavyzdžiui, lengvose žemėse augančios rožės genimos mažiau, negu sunkiose, gerai įtręštose dirvose. Taip pat skirtingai genima jaunus ir suaugusius krūmus. Jauną, antraisiais metais po pasodinimo krūmą pavasarį reikia genėti vidutiniškai, pjaunant virš trečio arba ketvirto pumpuro, ir pašalinti visus silpnus ūglius. Senesnių krūmų ant kiekvienos šakos išauga po du ir daugiau ūglį, taip pat vienas arba daugiau stiprių ūglių iš krūmo apačios. Todėl dvimetes ir senesnes šakas reikia genėti daugiau, pjaunant virš pirmo, antro arba trečio pumpuro, o vienmečius stiprius ūglius genėti mažiau.

Prieš pradedant genėti, pirmiausia reikia išpjauti visus sergančius, pažeistus ir išdžiūvusius stiebus, taip pat silpnus praėjusių metų ūglius. Jei krūmas tankus, išpjauti j krūmo vidų augančius ūglius. Normaliai suaugusio krūmo turi likti ne daugiau kaip 5-6 pagrindinės šakos. Tokio krūmo visuomet bus geresnės apšvietimo, vėdinimosi sąlygos, žiedai puošnesni, ryškesnių spalvų (9 pav.).

Apšalusias rožes reikia nugenėti stipriai iki sveiko, gerai išsivysčiusio pumpuro. Be to, jos genimos vėliau, kai jau pumpurai ryškiai pradėję sprogti. Kartais smarkiai apšalę krūmai pradeda sprogti tik gegužės mėn.

Praėjus dviem—trim savaitėms po genėjimo, krūmus reikia atidžiai apžiūrėti. Per tą laiką visi sveiki pumpurai jau būna išsprogę ir pradėję vystytis. Ūglius, kurie auga krūmo vidų, geriau iš anksto išlaužti arba bent praretinti. Kartu reikia išpjauti ir silpnus ūglius, taip pat tuos, ant kurių dar neišsprogę pumpurai. Kartais iš palikto viršutinio pumpuro pradeda augti du ar net trys ūgliai. Iš tokių niekuomet neišaugs puošnių žiedų. Todėl, pastebėjus, kad iš vienos vietos auga keli ūgliai, juos reikia iš karto praretinti, paliekant vieną stipriausią.

Jeigu kartais, užėjus šaltiems orams, nugenėti krūmai apšąla, juos reikia genėti pakartotinai.

Arbatinių hibridinių rožių žiedai formuojasi ant pirmamečių, gerai išsivysčiusių ūglių, nežiūrint, iš kurios krūmo dalies jie išaugtų. Nupjovus pirmo žydėjimo žiedus, iš viršutinių pumpurų pradeda formuotis antros eilės ūgliai, kurie sudaro butonus ir pražysta antrą kartą. Nupjovus šiuos žiedus, formuojasi trečios eilės ūgliai, kurie pražysta trečią kartą. Visais atvejais iš viršutinių pumpurų išaugę ūgliai pražysta gerokai anksčiau, negu iš apatinių. Arbatinės hibridinės rožės daugiausia auginamos žiedams skinti, todėl jas pavasari reikia genėti daugiau, paliekant ant kiekvienos šakos po 2-3 gerai išsivysčiusius pumpurus. Mažiau galima genėti, paliekant pumpurus, tik labai vešliai augančias rožes, kaip Gloria Dei, Klimentina ir kt.

Poliantinės ir floribundinės rožės auginamos aplinkai puošti, todėl jas reikia genėti taip, kad anksčiau pražystų ir žydėtų kuo ilgiau bei gausiau. Šias rožes su kai kuriomis išimtimis reikia genėti vidutiniškai, paliekant 4-6 gerai išsivysčiusius pumpurus. Smarkiai nugenėtos gali pražysti labai vėlai, kartais net rugpjūčio mėnesi. Genėti stipriai, paliekant 1-2 pumpurus, reikia tik silpnai augančias poliantines rožes. Šios rožės gausiai žydi tik ant ne senesnių kaip dvejų metų šakų. Todėl poliantinių rožių krūmus reikia formuoti taip, kad kasmet būtų išpjaunamos 1-2 senesnės kaip dvejų metų šakos ir tiek pat išauginama ūglių. Taip formuojant krūmą, nebus senų šakų ir jis gausiai, beveik nepertraukiamai žydės.

Stambiažiedės (Grandiflora) rožės genimos kaip arbatinės hibridinės, tik šiek tiek mažiau.

Remontantinės rožės per vasarą žydi du kartus — birželio pabaigoje ir rugsėjo mėnesį. Pirmą kartą žydi gausiau, negu antrą kartą.

Šių rožių žiediniai ūgliai išsivysto tik iš viršutinių ir vidurinių pumpurų, o iš apatinių — vegetatyviniai. Todėl jų vienmečius, labai išaugusius ūglius reikia genėti silpnai, o menkesnius — stipriai. Normaliai išaugusio krūmo paliekamos 4-6 praėjusių metų šakos, kurios mažai genimos, o praėjusiais metais žydėjusios šakos ir vienerių metų silpni ūgliai genimi stipriai, paliekant 1-2 pumpurus. Iš šių pumpurų išaugs stiprūs ūgliai, kurie žydės sekančiais metais. Taip genint, galima suformuoti net 1,5 m ir aukštesnius, labai gausiai žydinčius krūmus. Antrą kartą gausiai žydės, jeigu pirmą kartą žydintys žiedai bus pjaunami trumpais žiedynkočiais.

Laipiojančios rožės auga labai sparčiai, kai kurių veislių per vegetaciją išauga net iki 4-5 m ilgio stiebai. Daugumos veislių žiedai formuojasi tik ant praėjusių metų stiebų ir žydi vieną kartą. Kad krūmas gausiau žydėtų, labai svarbu per žiemą išsaugoti visus stiebus. Pavasarį jas reikia genėti labai mažai — išpjauti tik pažeistas šakas. Lietuvos Botanikos instituto Kauno botanikos sode atliktais tyrimais nustatyta, kad laipiojančias, vieną kartą žydinčias rožes geriausia genėti vasarą, tuojau po peržydėjimo.

Tokiu laiku išgenėjus, sudaromos geriausios sąlygos išaugti naujiems ūgliams, kurie gerai žiemoja ir sekančiais metais gausiai žydi. Tyrimais nustatyta, kad krūme užtenka palikti 4-5 žydinčius stiebus ir tiek pat naujų Peržydėjusius stiebus galima išpjauti tik tokiu atveju, kai gerai auga 4-5 nauji ūgliai. Jeigu krūme tokių ūglių nėra arba jie silpni, reikia palikti dalį stiebų sekantiems metams. Tokių, t. y. žydėjusių, stiebų žiedinės šakutės, pavasarį genint, sutrumpinamos ir paliekami 1-2 pumpurai. Iš šių pumpurų išauga naujos žiedinės šakutės. Senesnių kaip dvejų metų šakų palikti nerekomenduojama, nes iš jų kasmet išauga vis mažiau žiedinių šakučių.

Pusiau laipiojančios rožės (kaip Simphaty, Koral Dawn, Carol ir kt.) per vasarą žydi kelis kartus, todėl jas galima genėti panašiai kaip ir remontantines.

Parko rožės žydi vieną kartą. Jas genėti nesudėtinga. Pirmiausia išpjaunamos senos šakos ir silpni pirmamečiai ūgliai. Genėjimas iš dalies priklauso ir nuo krūmo augimo. Sparčiau augančius reikia genėti mažiau. Krūme paprastai paliekamos 6-7 pagrindinės šakos. Jos patrumpinamos tik tiek, kad krūmas būtų kompaktiškas, gražiai atrodytų. Parko rožes užtenka genėti kas antri, treti metai.

Stiebinių rožių, kaip ir krūminių, pirmiausia išpjaunamos visos pažeistos ir vainiką tankinančios, ypač silpnosios šakos. Genint labai svarbu teisingai palikti’ toki viršutini pumpurą, iš kurio augtų šaka pageidautina kryptimi. Šios rožės genimos kiek mažiau, negu tos pačios veislės krūminės.

Kad rožės gausiai ir nepertraukiamai žydėtų, vasarą reikia visą laiką tinkamai jas genėti. Pirmiausia būtina nuolatos šalinti visus laukinius ūglius, kurie išauga iš poskiepio. Leidžiant laisvai augti laukinėms atžaloms, kultūrinės rožės dalis labai susilpnėja, o kartais gali ir visai žūti. Ypač pavojingos laukinės atžalos yra jauniems, pirmamečiams krūmeliams bei silpniems krūmams. Išpjovus atžalas tik iki dirvos paviršiaus, jos dar smarkiau pradeda želti, šakotis. Todėl atžalas, atkasus nuo krūmo žemes, reikia išpjauti iš pat šaknų.

Vasaros antroje pusėje iš kai kurių krūmų apatinės dalies dažnai pasirodo vešlūs ūgliai. Jie gali išaugti labai aukšti ir stori. Tokie ūgliai dažniausiai nesu-daro butonų arba būna labai silpni. Augant vešliam ūgliui, analogiškai vystosi tik viena stipri šaknis, kuri stelbia kitas šaknis; tokio krūmo labai susilpnėja šaknynas. Todėl vešlius ūglius, užaugus jiems iki 60 cm aukščio, būtina sutrumpinti — nugnybti viršūnę. Sutrumpinus viršūnę, pradeda augti šoniniai ūgliai ir normaliai vystosi šaknys. Jeigu krūmas išleidžia keletą stiprių ūglių, tai reikia jų palikti ne daugiau kaip 2-3. Tokie iš krūmo apačios stipriai augantys ūgliai, laiku sulaikius jų augimą, labai gerai atjaunina krūmą.

Peržydėjusius, užsimezgusius ir sudžiūvusius žiedus būtina nupjauti ties pirmu arba antru nuo viršaus gerai išsivysčiusiu pumpuru. Žiedus skinant puokštėms, žiedynkotis pjaunamas taip, kad liktų 2-3 gerai išsivystę pumpurai (10 pav.). Krūmas geriau vystosi, kai žiedai skinami trumpesniais kotais. Tačiau vien dėl to negalima atsisakyti puikių, ilgais žiedynkočiais žiedų. Todėl geriausia to paties krūmo dalį žiedų skinti trumpesniais, dalį — ilgesniais žiedynkočiais. Žiedai aštriu peiliu arba sodo žirklėmis pjaunami taip, kad virš pumpuro liktų 6-7 mm stuobrelis.

Nuskynus žiedą trumpu žiedynkočiu, t. y. iki pirmo arba antro gerai išsivysčiusio pumpuro, labai dažnai vienu laiku iš tos pačios šakos pradeda augti gana daug, kartais net iki 10 ūglių. Iš jų silpnus ir i krūmo vidų augančius reikia išpjauti iki pat pagrindo. Iš paliktų stiprių ūglių beveik visuomet susiformuoja puošnūs žiedai. Tačiau silpnus ūglius šalinti rekomenduojama tik iki liepos antros pusės, vėliausiai — iki rugpjūčio pradžios, kad stiprieji ūgliai dar spėtų sumedėti. Ir ant gerai augančių ūglių neišaugs puošnūs žiedai, jeigu nebus išlaužomi iš lapų pažastų pradėję augti antros eilės ūgliai. Juos reikia šalinti kuo anksčiau, kai tik galima nugnybti, nepažeidžiant pagrindinio žiedo užuomazgos.

Šaltinis: Vikipedija