Rožių kenkėjai

Rožinė cikada (Typhlocyba rosae L.).

Kenkia rožėms, erškėčiams ir kitiems erškėtinių šeimos augalaras. Suaugę vabzdžiai apie 3 mm ilgio, balti arba šviesiai gelsvi, stogiškai sudėtais sparnais ir šokamosiomis užpakalinėmis kojomis. Lervos baltos, besparnės, mažai judrios. Gyvena lapų apatinėje pusėje. Suaugėliai ir lervos čiulpia augalų sultis. Pažeistose vietose ant lapų atsiranda smulkių balzganų dėmelių.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,2-0,3% nikotino bei anabazino sulfatu, pridėjus 0,4% žaliojo muilo, 0,3% chlorofosu, 0,2% karbofosu arba trichlormetafosu-3.

Rožių didysis amaras (Macrosiphum rosae L.).

Kenkia rožėms, rečiau erškėčiams. Amarai stambūs, žali, rečiau rusvi, blizgantys, pilvelis baigiasi kardo formos atauga. Suaugėliai ir lervos čiulpia sultis jaunų lapų ir butonų. Pažeisti augalai skursta, lapai susiraito, ūgliai iškrypsta.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,2-0,3% nikotino bei anabazino sulfatu, pridėjus 0,4% žaliojo muilo, arba 0,2 % karbofosu.

Rožinis skydamaris (Aulacaspis rosae Bouchė).

Kenkia rožėms ir erškėčiams. Suaugusios patelės skydelis apvalus, šiek tiek išgaubtas, baltas, apie 3 mm skersmens. Po skydeliu yra pailgos formos, bekojė, rausva arba oranžiškai geltona patelė. Ką tik išsiritusios lervos turi gerai išsivysčiusias kojas ir keletą dienų šliaužioja augalo paviršiumi. Vėliau jos prisisiurbia prie augalo ir pradeda maitintis. Suaugusios patelės ir lervos gyvena ant šakų žievės, čiulpia augalų sultis.

Kovos priemonės. Anksti pavasari, iki pumpurų brinkimo, purkšti augalus 1 dinitroortokrezolu; vasarą pakartotinai purkšti 0,2 % karbofosu.

Rožinis lapsukis (Cacoecia rosana L.).

Kenkia rožėms, erškėčiams ir daugeliui kitų augalų. Drugių priekiniai sparnai rusvi su tamsiai rudu raštu, užpakaliniai pilki. Suaugę vikšrai siekia iki 22 mm ilgio, gelsvai žali, raudonai ruda galva. Vikšrai minta lapais, voratinkliu juos sutraukdami arba susukdami vamzdelį.

Kovos priemonės. Anksti pavasarį, iki pumpurų brinkimo, purkšti augalus 1% dinitroortokrezolu; vasarą purkšti 0,3% chlorofosu.

Rožių ūglių pjūklelis (Ardis brunniventris Htg.).

Kenkia rožėms ir erškėčiams. Suaugę vabzdžiai siekia iki 6 mm dydžio, turi 2 poras plėvinių sparnu. Kūnas juodos spalvos, sparnai pilki, su tamsiai ruda akute. Lervos gelsvai baltos, su ruda blizgančia galva; suaugusios būna iki 12 mm ilgio. Jos įsigraužia į ūglių vidų. Pažeistos šakučių viršūnės vysta, o vėliau visai nudžiūsta. Masiškai įšplitęs šis kenkėjas padaro daug žalos, nes gali sunaikinti visus ūglius, iš kurių vystosi žiedai.

Kovos priemonės. Anksti pavasarį dirvą po rožių krūmais dulkinti heksachloranu. Nukarpyti ir sudeginti pažeistus ūglius.

Rožių geltonasis pjūklelis (Arge rosae L.).

Kenkia rožėms ir erškėčiams. Suaugęs vabzdys oranžiškai rudas, turi 2 poras plėvinių sparnų. Lerva yra 19-21 mm ilgio, neryškiai žalia arba melsvai žalia, geltona nugara, su juodais taškeliais, turi 9 poras kojų. Lervos apgraužia lapus, kartais palieka tik gyslas. Jauni ūgliai, ant kurių piūklelis padeda kiaušinėlius, iškrypsta, jų odelė sutrūkinėja.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,3% chlorofosu arba 0,5% antobakterinu-3, pridėjus 0,03% chlorofoso.