Categories
Gėlių ligos ROŽĖS

ROŽIŲ LIGOS

Tikroji miltligė (Sphaerotheca pannosa Wallr. Lev.). Tai dažna grybinė rožių liga, kuri labiausiai puola jaunus ūglius ir lapus. Ja daugiau serga augančios pavėsyje, tankiai susodintos, silpnai laistomos rožės, pertręštos azoto trąšomis, taip pat po staigių oro temperatūros pasikeitimų, ypač po šalto ir ilgo lietaus. Ne visos veislės vienodai jautrios miltligei, pavyzdžiui, blizgančiais, stangriais lapais atsparesnės šiai ligai. Krūmo atsparumas miltligei priklauso ir nuo poskiepio.

Miltligės užpulti lapai iš pradžių apsitraukia baltu pelėsiu ir atrodo lyg miltais apibarstyti, vėliau jie riečiasi, raukšlėjasi, ūgliai deformuojasi, neišsiskleidę butonai džiūsta.

Rožes kasmet purškiant profilaktiškai, pavyzdžiui, nitrofenu — rudenį, vario preparatais — rudenį ir pavasarį ramybės fazėje, miltligė būna visai nepavojinga. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius ant vieno kito krūmo, tą pačią dieną augalus reikia purkšti kuriuo nors aukščiau nurodytu preparatu. Po to profilaktiškai purškiama kas 10-14 dienų. Efektyviausi preparatai nuo šios ligos yra karpenas, vario sulfatas ir žaliasis muilas, ftalanas, kalcinuota soda, vario sulfato ir „Žuvėdros” milteliai. Tačiau praktiškai visuomet būna geresnis efektas, kai kiekvienu kartu purškiama vis kitu preparatu.

Netikroji rožių miltligė (Peronospora sparsa Berk.) yra pavojingesnė už tikrąją miltligę ir su ja daug sunkiau kovoti. Ligos pradžioje lapo viršutinėje pusėje atsiranda geltonai rudos arba nešvarios purpurinės spalvos netaisyklingos, kampuotos dėmės, kurios vėliau išdžiūsta. Apatinė lapo pusė apsitraukia pilkai baltu pelėsiu. Pažeisti lapai sukasi, vysta, džiūsta ir pagaliau nukrinta. Po kiek laiko ir stiebai pradeda pūti, džiūti. Ligai smarkiau įsigalėjus, krūmas ir visai sunykti.

Rožės šia liga beveik neserga, jeigu rudenį ir pavasari purškiamos Bordo skysčiu arba jo pakaitalais. Liga mažiau plinta, jeigu iš rudens krūmai stipriai išgenimi. Vegetacijos metu, atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, juos reikia purkšti kas 8-10 dienų 1% Bordo arba 0,5% Burgundijos skysčiais arba 0,1-0,2% karatanu.

Deglige (Coniothyrium wernsdorffiae Laub.) daugiau serga lauke augančios rožės. Pavasarį, nudengus krūmus, netrukus ant stiebų atsiranda didelės parudavusios arba net paraudonavusiais kraštais tamsios dėmės, kurių vėliau ir vidus paruduoja. Stiebai atrodo lyg apdeginti. Pažeista stiebo žievė apmiršta, ir ūgliai toje vietoje netrukus išdžiūsta. Stipriai pažeisti krūmai per 1-3 metus gali ir visai žūti. Ligos sukėlėjai patenka per žaizdas, padarytas genint arba atsiradusias nuo šalčio.

Profilaktikai rudenį prieš uždengiant rožes reikia nugenėti ir apipurkšti 2% Bordo skysčiu arba 1% vario sulfato tirpalu. Be to, krūmus iki pirmųjų šalčių būtina apkaupti žemėmis, kad nepašaltų stiebai ir nesutrūkinėtų žievė. Pavasari nudengus, pažeistus stiebus reikia iškirpti iki sveikos vietos ir sudeginti. Iki sprogstant krūmus apipurkšti 3-5% geležies sulfato tirpalu, o paūgėjus ūgliams iki 8-10 cm — 1% Bordo skysčiu arba jo pakaitalais.

Raudonjuodis rožių lapų dėmėtumas (Diplocarpon rosae Volf.) kai kurių specialistų dar vadinamas juoduoju dėmėtumu. Ligą sukelia grybas Marssonina rosae Lib. Ir juodasis, ir raudonjuodis rožių lapų dėmėtumas yra ta pati liga, tik vieni autoriai ją vadina pagal ligos sukėlėją konidijų stadijoje (Diplocarpon rosae), o kiti nurodo šios ligos sukėlėjo sinonimą (Actimonema rosae Lib.).

Liga mūsų šalyje paplitusi ir gana pavojinga, dažniausiai pažeidžia lapus, kartais ir visą antžeminę krūmo dalį. Apie birželio mėn. ant lapų atsiranda stambių, apvalių, tamsiai rudai juodų dėmių, kurių pakraščiai spinduliškomis gijelėmis įsiterpia į sveiko lapo audinį. Pažeisti lapai geltonuoja ir greit nukrinta. Lapams nukritus, krūmai leidžia naujus lapus ir ūglius, kurie paprastai iki šalčių nespėja subręsti, ir tokie augalai blogai žiemoja. Liga labiau plinta drėgnu oru, trūkstant dirvoje kalio, netinkamai rožes laistant, pertręšus azoto trąšomis.

Liga ne taip plis, jeigu bus gera sanitarinė rožyno būklė. Pastebėjus ligos požymius, krūmus reikia purkšti 1% Bordo ar 0,5% Burgundijos skysčiais arba kitais fungicidais. Pakartotinai purkšti kas 8-10 dienų.

Rūdys (Phragmidium disciflorum (Tode) James) puola rožių lapus ir stiebus. Ligos pažeisti lapai nukrenta, krūmai labai susilpnėja ir nustoja žydėti.

Pavasari ant jaunų ūglių, lapkočių ir apatinėje lapų pusėje atsiranda oranžinės spalvos sporos. Joms išdulkėjus, rožės vėl apsikrečia ir vasarą toje pat lapų pusėje formuojasi smulkios, segtuko galvutės dydžio sporos, kurios smarkiai dulka ir apkrečia rožių lapus bei stiebus.

Kad liga neplistų, pažeistus lapus, stiebus reikia rinkti ir sudeginti. Rudeni rožes naudinga purkšti 2-3% nitrofeno tirpalu ir prieš pat uždengiant — 1% vario sulfato arba 3-5% geležies sulfato tirpalu, o anksti pavasarį prieš joms sprogstant — 2% Bordo skysčiu. Vegetacijos metu, pastebėjus ligos požymius, purkšti kas 8-10 dienų 1% Bordo skysčiu arba jo pakaitalais. Smarkiai pažeistus krūmus išgydyti sunku, geriau juos iškasti ir sudeginti.

Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea Fr.) — tai grybinė liga, kenkianti ne tik rožėms, bet ir kitiems dekoratyviniams augalams. Liga pažeidžia rožių žiedus ir stiebus. Butonai, žiedai arba žiedynkočiai iš pradžių paruduoja, nustoja augti ir apsitraukia pilkais pelėsiais. Šakos ir žiedynkočiai pradeda lūžinėti. Ant tamsių žiedų atsiranda šviesios dėmės, ant baltų — rusvos. Šiltnamyje liga labai plinta, kai drėgna, šilta, o lauke — po šalto, lietingo oro. Naujos rožių veislės šia liga mažiau serga.

Kad liga neplistų, pažeistus, taip pat ir peržydėjusius žiedus reikia nupjauti ir sudeginti. Kaip ir nuo kitų ligų, purkšti 1% Bordo skysčiu ir jį pakeičiančiais preparatais.

Filostiktozė (Phyllosticta rosarum Pass.). Antroje vasaros pusėje ant lapų atsiranda daugybė tamsių arba raudonų dėmių su baltu arba pilku viduriu. Tokių dėmių gali atsirasti ir ant lapkočių bei žiedynkočių. Kenkėjas žiemoja su augalų liekanomis, todėl jas nuolatos reikia iš rožyno šalinti, geriausia deginti. Išryškėjus ligos požymiams, rožes reikia purkšti kas 8-10 dienų .1% Bordo skysčiu ar kitais jį pakeičiančiais preparatais.

Bakteriniu vėžiu (Agrobakterium tumefa-ciens (Sm. of Town.). Conn.) serga ne tik rožės, bet ir dauguma kitų dekoratyvinių ir vaisinių augalų. Liga dažniau plinta drėgnose dirvose. Bakterinis vėžys dažniausiai pažeidžia šaknis arba šaknies kaklelį, kiek rečiau stiebus. Rožės daugiausia užsikrečia nuo dirvoje kurių augalų liekanų. Ligą platina ir įvairūs dirvoje esantys kirminai, kenkėjai. Ant pažeistų augalų išauga gumbuotos arba karpuotos išaugos, kurios iš pradžių būna šviesios ir minkštos, vėliau sumedėja ir patamsėja. Apsikrėtusios rožės skursta, po kiek laiko visai nustoja augusios.

Svarbiausia kovos priemonė — sodinti sveikus, patikrintus krūmus. Nesodinti rožių drėgnoje dirvoje ir jų nepertręšti azoto trąšomis, naikinti kenkėjus. Ligos pažeistus krūmus reikia iškasti ir sudeginti, o toje vietoje, nepakeitus žemės, nesodinti naujų krūmų. Prieš sodinant rožių šaknis reikia pamirkyti karvių mėšlo ir molio skiedinyje.

Žiedų bakterioze (Pseudomonas syringae v. Hall.) serga ne tik rožės, bet ir chrizantemos. Pavasarį ant rožių lapkočių, žiedkočių ir taurėlapių atsiranda rudų, kartais net juodų, ilgų, siaurų, įdubusių dėmių (apie 1 mm pločio ir 5 mm ilgio). Dėmėti pumpurai dažniausiai nepražydę nuvysta. Liga labiau plinta šiltu ir drėgnu oru.

Kad liga neplistų, sergančias augalo dalis reikia nupjauti ir sunaikinti, nepertręšti dirvos azoto trąšomis, papildomai įterpti kalio trąšų ir pakartotinai kas 8— 10 dienų purkšti 1% Bordo skysčiu arba jo pakaitalais.

Geltonoji mozaika — tai virusinė liga. Ją sukelia Rose yellow mosaic virus. Pažeisti lapai išilgai gyslų daugiau ar mažiau pagelsta, ant jų atsiranda apvalių ar pusiau apvalių bei ąžuolo lapo formos šviesiai žalių, gelsvų arba balsvų dėmių. Kartais lapai deformuojasi.

Rožių vytulys. Šią ligą sukelia Rosa virus 3 (Grieve) Smith. Ant lapų ir jaunų ūglių atsiranda apvalios arba elipsinės džiūstančios (nekrozinės) dėmės. Viršūniniai lapai susisuka, prie lapkočio stipriai išsikraipo, pasidaro trapūs, netrukus pradeda vysti ir džiūti. Ūglių viršūnės paruduoja, stiebai šviesėja, pasidaro net peršviečiami. Kartais ligos pažeisti augalai laikinai gali atsigauti ir atrodyti lyg sveiki, bet po kiek laiko palaipsniui silpnėja ir pagaliau sunyksta. ( Plačiau apie šią ligą čia)

Rožių dryžligė. Ligą sukelia Rose Streak virus. Lapus išmargina šviesiai žalios dėmės arba dryžiai, daugiausia prie pagrindinių gyslų. Šios dėmės dažniausiai būna šviesiai rudais, rausvais arba juosvai rudais pakraščiais. Pažeisti lapai pradeda vysti ir kristi. Kai kurių veislių lapų pagrindinės gyslos, kartais ir lapas sutrumpėja, kiti lapai patamsėja. Ant stiebų atsiranda persišviečiančių, lyg vandeningų, rausvų, rudų, pailgų arba apvalių dėmių, kurios dažniausiai būna koncentriškos.

Geltonoji mozaika, rožių vytulys ir rožių dryžligė yra labai pavojingos virusinės ligos. Ligos pažeistos rožės silpnai vystosi, ir per kelis metus gali visas rožynas žūti. Šiomis ligomis dažniausiai užkrečiamos rožės skiepijant, genint nedezinfekuotais įrankiais. Jas platina ir amarai.

Kovojant su virusinėmis rožių ligomis, labai svarbu laiku išrauti ir sudeginti sergančius krūmus. Dauginimui imti skiepūglius tik iš sveikų, gerai augančių krūmų. Skiepyti ir genėti dezinfekuotais įrankiais, naikinti amarus.

Kitos pasitaikančios ligos: GĖLIŲ RUDYS


Šaltinis: Vikipedija