SAUSMEDIS – Šeivamedinių šeimos krūmai
Šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos krūmai. Jų tarpe yra nemažai ir vijoklinių rūšių, kurių stiebai užauga iki 2-5 m aukščio. Lapai paprasti, sveiki, priešiniai, su trumpais lapkočiais arba ir visai be jų, kartais tarpusavyje suaugusiais pamatais. Sausmedžių tarpe yra nuolat žaliuojančių augalų ir tokių, kurie žiemą numeta lapus. Žiedai dvilyčiai, penkianariai, taisyklingi arba netaisyklingi, kvapus arba bekvapiai, susitelkę varpų arba galvučių formos žiedynuose. Vaisiai – daugiasėklės sultingos uogos.
Vijoklinės sausmedžių rūšys yra gražūs dekoratyviniai augalai. Labai įspūdingai atrodo jų dideli, malonaus kvapo, gražių spalvų žiedai, tanki, sodriai žalia arba pilkšva lapija, ryškūs rudenį arba vasaros viduryje nokstantys vaisiai. Iki šiol šie augalai mūsų respublikoje buvo retai auginami. Kiek dažniau, ir tai tik individualiose sodybose, auginamas apskritalapis sausmedis. Tuo tarpu kitos rūšys pasitaiko labai retai arba ir visai nepasitaiko. LTSR MA Botanikos sode Kaune daug metų, šalia kitų vijoklinių augalų, buvo tiriama ir keliolika vijoklinių sausmedžio rūšių, kuriomis galima būtų praturtinti mūsų respublikos žaliuosius sodinius.
Stebėjimai parodė, kad atskiros vijoklinių sausmedžių rūšys mūsų klimatinėmis sąlygomis nevienodai atsparios šalčiams, pasižymi nevienodomis dekoratyvinėmis savybėmis. Vienos jų yra labai ištvermingos, jos net ir labai šaltomis žiemomis nenukenčia, kitos daugiau ar mažiau apšąla, bet yra ir tokių, kurios visiškai arba beveik visiškai neištvermingos ir todėl jas auginti būtų netikslinga. Prie pastarųjų reiktų priskirti Lonicera japonica Thunb., L. japonica aureo-reticulata Nichols, Lonicera Giraldii Rehd.
Mūsų respublikos sąlygomis sausmedžiai geriau auga ir vystosi šviesiose ir saulėtose vietose. Mėgsta derlingas ir pakankamai drėgnas dirväs. Neblogai auga ir sausesnėse dirvose, tik po ilgai trukusių sausrų kai kurių rūšių, pvz. apskritalapio sausmedžio, pradeda gelsti ir kristi apatiniai lapai. Todél vasaros metu juos reikia retkarčiais palaistyti.
Sausmedžiai dauginami sėklomis, atlankomis, gyvašakėmis. Sėklas galima séti iš rudens tiesiai į dirvą arba į dėžutes. Pavasarį sėjamos tik 1-2 mén. Stratifikuotos sėklos. Pasėjus pavasarį nestratifikuotas sėklas, jos sudygsta tik po 5-7 ir daugiau savaičių. Sėklos išlieka daigios 2-3 metus, vėliau jų daigumas smarkiai mažėja, o po 5 metų sėklos pasidaro visai nedaigios.
Pirmaisiais metais vijoklinių sausmedžių daigai užauga iki 25-30 cm aukščio. Kitais metais juos jau galima sodinti į nuolatinę vietą. Trečiaisiais – ketvirtaisiais metais augalai jau pradeda žydėti. Sausmedžiai labai gerai dauginasi ir atlankomis bei gyvašakėmis, ypač žaliomis, pamirkius jas 8 val. 0,015-0,02% heteroauksino tirpale. Žaliomis gyvašakėmis dauginama birželio mėn. pabaigoje ir liepos mėn. pradžioje. Šioms gyvašakėms paruošti parenkami žali, lankstūs, dar sumedėjimo požymių neturintys ūgliai. Jie supjaustomi atskiromis su dviem bambliais gyvašakėmis, kurios sodinamos į inspektus.