Šilokas – Storalapių šeimos daugiametis šakniastiebinis, rečiau vienmetis augalas
Šilokas (Sedum L.) Storalapių (Crassulaceae) šeimos daugiametis šakniastiebinis, rečiau vienmetis augalas. Paplitęs Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje. Pietų pusrutulyje retas. Tarybų Sąjungoje aptinkamos 54 rūšys, daugelis jų auginama gėlininkystėje.
Aitrusis šilokas (S. acre L.). Auga Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Vakarų Sibire, Kaukaze, Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje dažnas sausose smėlėtose vietose. Stiebas silpnas, gulsčias arba kylantis, pamate įsišaknijantis; žiedynkotis iki 8 cm aukščio. Lapai kiaušiniški, išgaubtomis nugarėlėmis, 2-5 mm ilgio. Žiedai geltoni, skėčiuose. Žydi birželio—liepos mėn., 40 dienų. Sėklų subrandina gausiai. Gamyboje patartina dauginti vegetatyviniu būdu auginiais. Dauginamas lysvėse.
Alzono šilokas (S. aizoon L.). Savaime auga Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Stiebas status arba kylantis; žiedynkotis gausiai apaugęs lapais, 15-20 cm aukščio. Žydi rugsėjo mėn. Lapai pailgai lancetiški, beveik odiški, ryškiai dantyti. Žiedai aukso geltonumo spalvos, susitelkę 3 cm skersmens skėtyje. Sėklų subrandina gausiai, Žiemoja nepridengtas. Gausiai lankomas
Baltažiedis šilokas (S. album L.). Aptinkamas visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje. Lapai pailgi arba pailgai kiaušiniški, 7-10 mm ilgio, žali, kartais rausvi. Žiedai balti, 1-2 cm skersmens skydeliuose. Žydi birželio—liepos mėn., 70 dienų. Dera gausiai. Žiemoja nepridengtas.
Kaukazinis šilokas (S. spurium M. B.). Auga Kaukaze, Turkijoje. Stiebai šliaužiantieji; žiedynkotis 10-15 cm aukščio. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, nusmailėjusiais pleištiškais pamatais, ryškiai dantyti, mėsingi, tamsiai žali; prisegimas priešinis arba menturinis, po 3 lapus menturiuose. Žiedai balti, rožiniai ir raudoni, susitelkę 4–5 cm skydeliuose. Žydi liepos—rugpjūčio mėn., 50 dienų. Sėklų subrandina gausiai; vaisius rausvas. Gausiai lankomas bičių. Žiemoja nepridengtas. Gėlininkystėje paplitusios atmainos: S. spurium var. cocci-neum hort.— žiedai ir lapai raudoni; S. spurfurn var. rosea hort.— žiedai rožiniai, lapai tamsiai žali.
Rytinis šilokas (Sedum spectabile Boreau). Savaime auga Kinijoje ir Japonijoje. Stiebas stačias, tvirtas, lapuotas, 20— 30 cm aukščio. Lapai menturiniai, po 3 menturiuose, atvirkščiai kiaušiniški, pleištiškais pamatais, beveik bekočiai, mėsingi, nežymiai dantyti, pilkai žali. Požeminės dalys storos, mėsingos. Žiedai rožiniai arba raudoni, sukrauti skėčiuose. Žydi rugsėjo—spalio mėn., 40 dienų. Sėklų mūsų sąlygose nesubrandina. Žiemoja nepridengtas. Dauginamas sėklomis, kero dalijimu ir lapais. Gražesnės veislės: Briliant — tamsiai raudonais žiedais; Carmen rožiniais žiedais. Visos aprašytosios šilokų rūšys tinka alpinariumams, grupėms gazone, mišrioms lysvaitėms, bordiūrams. Be aprašytųjų, alpinariumams tinka dar šios rūšys: everso šilokas (S. ewersii Ledeb.), kamčatkinis šilokas (S. kamtschaticum Fisch.), uolinis šilokas (S. rupestre L.).
Daugiau apie Šilokus.