Tulpių svogūnų įšaknijimas šaldytuve ir lauke
Svogūnų įšaknijimas šaldytuve.
Svogūnų įšaknijimo vieta turi būti tamsi, vėdinama, su įtaisytu temperatūros reguliavimu. Patalpoje dėžutės su pasodintais svogūnais statomos rietuves taip, kad apatinės nuo svorio nesulūžtų. Geriausia rietuves dėti ne daugiau kaip 10 dėžučių. Siekiant geriau išnaudoti patalpas, dėžutes geriau sudėti ant metalinių rėmų. Geriausiai tinka surenkami rėmai, kuriuos galima vėliau išnešti ir panaudoti kitiems tikslams. Rėmai daromi tokie, kad patalpos pasieniais ir per vidurį galima būtų praeiti.
Tulpes sunešus įšaknyti į patalpą, pirmąsias 3-4 savaites jos laikomos 9°C temperatūroje. Kai per dėžučių dugnų plyšius pradeda lįsti šaknys, ji sumažinama iki 7°C, o nuo gruodžio 1 d. iki 2-3°C. Patalpos santykinė oro drėgmė turi būti 90— 95% . Todėl kasdien grindys ir dėžučių dugnai purškiami vandeniu iš pulverizatoriaus, kuriuo paprastai purškiami chemikalai. Kad substratas dėžutėse neperdžiūtų, jį reikia laistyti. Patalpą būtina vėdinti, kad nepradėtų pūti šaknys ir daigai. Tokiomis sąlygomis tulpės laikomos ne mažiau kaip 14-16 savaičių. Jos laikomos pakankamai įsišaknijusiomis, kai daigeliai būna 3-5 cm ilgio, o per dėžučių dugnų plyšius išlindę 3 cm ir ilgesnės šaknys.
Jeigu svogūnai šaknijosi sausoje patalpoje, buvo nepakankamai laistoma ar per didelė substrato druskų koncentracija, šaknys išauga tiesios, kietos ir tankios kaip šepetys.
Įšaknijimas lauke.
Kai norimų pražydinti svogūnų nedaug ir kai nėra šaldytuvo, juos galima įšaknyti lauke, tranšėjose arba inspektuose, tik reikia parinkti vietą, kad jų neapsemtų vanduo. Tranšėjų arba inspektų dugnas, prieš statant dėžutes su pasodintais svogūnais, išklojamas eglišakėmis, kad vėliau, jas keliant, įsišaknijusių tulpių nenutrūktų šaknys. Dėžutės sustatomos viena eile taip, kad tranšėjos ar inspekto pakraščiais liktų 20 cm tarpai apšiltinimui. Sustačius dėžutes, ant jų užberiama smėlio arba perlito žemės paviršiui dėžutėse pažymėti. Pradėjus šalti, ant dėžučių užpilama sausų pakalkintų samaninių durpių ar sausų pjuvenų ir uždedami inspektų rėmai. Galima uždengti ir įrėmintu toliumi.
Būtina stebėti šaknijimosi eigą, per šalčius apdėti lapais, maišais su perlitu ar kuo kitu, o per atodrėkius apšiltinimą nuimti ir tulpes pravėdinti. Laistyti nereikia.
Jeigu dėžučių su pasodintomis tulpėmis daug, galima lauke pastatyti laikiną pašiūrę. Ji apkalama šiferiu, o sienos ir lubos apšiltinamos popieriniais maišais su perlitu. Tokia patalpa statoma netoli šiltnamio, kad iš jo, galima būtų paimti vandeni ir kad nereikėtų dėžučių toli vežti. Perlitas gerai laiko drėgmę, todėl pašiūrėse laikomas tulpes laistyti per visą šaknijimosi laiką tenka ne daugiau kaip 1-2 kartus. Pašiūrė turi būti tokio aukščio, kad viduje galėtų vaikščioti žmogus. Rietuvės plotis 1,8-2 m. Pašiūrės dydis priklauso nuo dėžučių kiekio.
Šaltinis: wikipedia