Categories
Gėlių ligos VIENMETĖS GĖLĖS

Vienmečių gėlių ligos: Leukonija

Alternariozė. Ant apatinių lapų, stiebų ir ankštarų susidaro mažos, koncentriškais ratais, truputi įdubusios, iš pradžių pilkai žalsvos, vėliau juodų sporų apnašu aptrauktos dėmės.

Ligą sukelia grybas Alternaria raphani Grov. et Skolko. Jis plinta su sėkla, o taip pat gali peržiemoti sirgusių augalų liekanose.

Norint užkirsti kelią ligos plitimui, reikia imti tik sveikų augalų sėklas. Gavus nežinomą sėklą, reikia ją beicuoti sausais beicais. Kadangi ligos pradai išsilaiko dirvoje su sirgusių augalų liekanomis, tai būtina keisti auginimo vietą. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, reikia pakartotinai purkšti Bordo skysčiu, vario oksichloridu, cinebu arba kaptanu. Fungicidų koncentracijos nurodytos cheminių medžiagų skyriuje.

Netikroji miltligė. Liga pasireiškia viršutinėse lapų pusėse blyškiomis dėmėmis, o apatinėse pusėse dėmių vietose — šviesiai pilku sporų apnašu. Tokį pilkšvą sporų apnašą galima pastebėti ir ant stiebų bei žiedkočių, kurie, ligos paveikti dažnai išsilanksto, išsikreivoja. Stipriai ligos užpultų augalų dar neišsisklaidę butonai vysta ir paruduoja. ilgainiui nuvysta ir ligos pažeisti lapai.

Ligos sukėlėjas— grybas. Plinta nuo vieno augalo ant kito aukščiau aprašytame pilkšvame apnaše esančiomis sporomis — konidijomis. ilgesniam išsilaikymui— žiemojimui šis grybas suformuoja augalo audiniuose ilgalaikes sporas — oosporas.

Pastebėjus pirmuosius ligos užpultus lapus, reikia juos atsargiai nuskinti (kad nenudulkėtų sporos) ir sudeginti. Smarkiai ligos pažeistus augalus reikia atsargiai išrauti ir sunaikinti. Sergančius augalus reikia mažiau laistyti. Laistant negalima pilti vandens ant augalų, nes tuo būdu grybo sporos nuo vienų augalų ant kitų, be to, šio grybo vystymąsi skatina didelė drėgmė. Tuo būdu sudaromos geros sąlygos jo plitimui. Vandenį reikia pilti tiesiai ant dirvos. Jeigu augalai auga šiltnamyje, reikia šiltnamius gerai vėdinti. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, reikia purkšti cinebu. Neturint cinebo, galima naudoti vario preparatus, nors jie šiai ligai mažiau efektyvūs.

Kekerinis puvinys. Ligos užpulti žiedkočiai paruduoja, pūva, o puvinio apimtos vietos apsitraukia pilka grybo Botrylis cinerea Fr. konidijakočių ir konidijų veja. Kai grybo sporos patenka ant sėklų, nukenčia ir dygstantieji daigai.

Sklerotinis puvinys. Ligos užpulti žiedkočiai, dažniausiai prie pagrindo, pūva, o puvinio vietos apsitraukia baltu vatos pavidalo grybienos aptraukalu. Vėliau jame susiformuoja kieti juodi kūneliai — skleročiai.

Ligos sukėlėjas— grybas Sclerotinia mathiolae (Gay.)

Vytulys. Augalas staigiai vysta ir nudžiūsta. Ligą sukelia grybas Fusarium oxysporum Schl. f. mathiolae Bak.

Baltosios rūdys. Liga pasireiškia ant lapų, stiebų ir žiedkočių baltais blizgančiais iškiliais spuogais, iš kurių vėliau, trūkus epidermiui, išsiveržia grybo sporos, o ligos užpultos vietos atrodo kaip kalkėmis aptaškytos. žiedkočiai ir stiebai dažnai išsilanksto, lieka kreivi.

Ligos sukėlėjas — grybas Cystopus candidus Pers.

Kovojant su liga, reikia pašalinti ir sunaikinti sergančias augalo dalis arba visą augalą. Rudenį surinkti ir sunaikinti sirgusių augalų liekanas. Dauginimui imti tik sveikų augalų sėklas. Purkšti cinebu arba vario preparatais.

Bakterinis vytulys. Leukonijų bakterinis vytulys gali pasireikšti gana įvairiai. Ant lapų atsiranda šviesiai žalios, vėliau ruduojančios dėmės, o dar kiek vėliau lapai susiraukšlėja, džiūsta, o visas augalas pradeda vysti. Daigai arba suaugę augalai vysta labai ankstyvoje augimo stadijoje — prieš žydėjimą arba žydėjimo metu. Lapai gelsta, dažnai patamsėja lapų gyslos, o žiedkočiai nenormaliai šakojasi. Kartais ant stiebų atsiranda juodos dėmės, tačiau dažniausiai tiek ant stiebų, tiek ant šaknų jokių išorinių ligos požymių nematyti, tik perpjovus matyti aiškus vandens indų patamsėjimas.

Ligą gali sukelti trys bakterijų rūšys: Xanthomonas campesfris (Pam.) Dowson, Xanthomonas incanae (Kendr. ef Bak.) Sfarr. ir Xanthomonas maffhiolae (Br. ef Pav.) Dowson. Visi šie sukėlėjai pasižymi tuo, kad, užkimšdami vandens indus, sukelia augalo vytimą. Svarbiausias ligos plitimo šaltinis yra sėklos, surinktos iš sergančių leukonijų. Ligos sukėlėjas keletą metų išsilaiko dirvoje su sergančių augalų liekanomis.

Kovojant su bakteriniu vytuliu, reikia sėti tik sveikas, sveikų augalų sėklas. Dezinfekuojamos sėklos dešimčiai minučių pamerkiamos į 53-55° C vandenį. Paskui jos atšaldomos šaltame vandenyje ir džiovinamos kambario temperatūroje. Sergančius augalus naikinti, keisti auginimo vietą, dezinfekuoti dirvą. Neauginti leukonijų po kopūstų, nes viena tų bakterijų sukelia ir kopūstų puvinį Netręšti mėšlu. Šiek tiek padidinti kalio ir fosforo trąšų normas.