Categories
Gėlių ligos VIENMETĖS GĖLĖS

Vienmečių gėlių ligos: Ratiliai (vasarinės astros)

Fuzarinis vytulys. Liga gali pasireikšti bet kurioje ratilių vystymosi fazėje, bet dažniausiai— prieš žydėjimą. Sergančio augalo apatinė stiebo dalis, o kartais ir visas pagrindinis stiebas ir šoniniai ūgliai patamsėja, augalas vysta ir žūva. Labai dažnai ligos pradžioje pastebimas sergančių ratilių asimetriškumas, t. y. augimas į vieną šoną. Ant patamsėjusio stiebo ir šoninių ūglių dažnai susidaro rausvo atspalvio ligos sukėlėjo sporų telkiniai. Išilginiame sergančio ratilio stiebo pjūvyje galima pastebėti tamsius dryžius arba ir visas stiebo vidus būna patamsėjęs.

Ligą sukelia grybas Fusarium oxysporum Schlecht. f. callisfephi. Jis gyvena dirvoje, bet gali persiduoti ir su sėkla.

Be šio vytulio sukėlėjo, ratiliuose galima aptikti ir kitus Fusarium, taip pat ir kitų genčių grybus, tačiau jie yra dažniausiai tik antrininkai, vytulio sukėlėjo palydovai. Tiesa, ratilių vytulį gali sukelti ir Verticillium genties grybai, tačiau šiuo atveju niekada ant pažeistų augalo dalių nesusidaro rausvo atspalvio sporų ir nebūna asimetriškumo.

Apatinės ratilių stiebo dalies patamsėjimą, be Fusarium oxysporum, gali sukelti ir Rhizoctonia genties grybai, tačiau tuo atveju nebūna rausvo atspalvio sporų telkinių ir asimetriškumo. Rausvo atspalvio sporų telkinius gali sudaryti ir kiti Fusarium genties grybai, tačiau atskirti, kad tai ne vytulio sukėlėjas, galima iš to, kad nepatamsėjęs stiebo vidus ir nėra asimetrijos. Asimetriškumą ratiliuose kartais gali sukelti mikroplazma, tačiau tuo atveju stiebo paviršius bei vidus nėra patamsėję, taip pat nėra sporų telkinių.

Pastaruoju metu ratilių fuzarinis vytulys smarkiai išplitęs ne tik mūsų šalyje, bei visose šalyse ir daro gėlininkystei didelę žalą. Ligos sukėlėjas labai lengvai pernešamas iš vienos vietos į kitą su darbo įrankiais, vaikščiojant (su žemėmis ant batų), taip pat jo sporoms patekus ant sėklų. Grybas žiemoja dirvoje ilgalaikėmis sporomis— chlamidosporomis. Grybo plitimui susidaro palankios sąlygos, auginant ratilius dvejus ir daugiau metų toje pačioje vietoje, tręšiant didelėmis azototrąšų normomis, trūkstant dirvoje kalkių (tinkamiausias dirvos pH-7) ir kai dirva labai drėgna.

Kovojant su fuzariniu vytuliu, ratilių sėklą būtina beicuoti TMTD, kaptanu, cinebu, naudojant šiam reikalui 0,2-0,3 g beico 100 g sėklų. Kiekvienais metais sodinti ratilius kitoje vietoje, grįžtant į tą pačią dirvą ne anksčiau kaip po ketverių metų. Daigus sodinti išdezinfekuotoje dirvoje. Rūgščias dirvas prieš ratilių sodinimą pakalkinti. Sergančius augalus reikia atsargiai su žemėmis išrauti ir sunaikinti. Nepertręšti ratilių azoto trąšomis, ypač vengti šviežio mėšlo, padidinti kalio trąšų normas. Auginti atsparias vytuliui ratilių veisles — Aurora, Royal, o žemaūgių — Waldersee.

Rūdys. Apatinėse lapų pusėse — tamsiai rudi spuogeliai. Sukėlėjas — Puccinia asteris Dub.

Askochitozė. Liga pasireiškia ant lapų rudomis, apvaliomis, griežtai atsiribojusiomis dėmėmis. Ligos sukėlėjas Ascochyta asteris Gloy. plinta su sėkla.

Filostiktozė. Iš pradžių apatinėse lapq pusėse susidaro apskritos, gelsvos, dalinai tarpusavyje susiliejančios dėmės. Vėliau jos susidaro ir viršutinėse lapų pusėse. Ligai smarkiai išplitus, lapai nudžiūsta. Ligos sukėlėjas —grybas Phyllosticta asteris Bres. plinta su sėkla.

Kovojant su askochitoze ir filostiktoze, reikia beicuoti ratilių sėklą ir purkšti augalus vario preparatais, cinebu arba kaptanu.

Geltligė. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia jaunų lapų gyslelių pašviesėjimu. Augalui vystantis, chlorozė apima vis naujus lapus, o naujai besiskleidžiantieji lapai yra ištisai chlorofiški, beveik balti. Ilgainiui chlorozė apima visą antžeminę augalo dalį.

Kartais infekcija pasireiškia tik vienoje augalo pusėje arba jo dalyje. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų chlorozė būna skirtingo laipsnio.

Pažeistų augalų lapai išsidėsto vertikaliai į viršų. Lapo plokštelė sumažėja, o lapkotis pailgėja ir būna ilgesnis už sveiko augalo lapkoti. Lapai kartais būna deformuoti, dėl sutrumpėjusių gyslų darosi pūslėti, o jų pakraščiai suskyla.

Sergančių augalų žiedai mažesni už sveikų. žiedai būna deformuoti, iškraipyti. Žiedų vainiklapiai kartais pažaliuoja.

Pagrindinis ūglis auga žymiai lėčiau, ypač jei serga jaunas augalas. Antros eilės ūgliai, kurie išauga iš lapo pažasties, labai išsitempia, jų skaičius padidėja.

Vėliau stiebo audiniuose atsiranda nekrozės, kurioms išplitus, augalas žūva. Ratilių geltligės sukėlėjas nepaprastai plačiai išplitęs, pažeidžia daugiau kaip 270 augalų iš 39 šeimų, jų tarpe gėles, prieskonines ir kitokias daržoves, taip pat ir piktžoles.

Ligos sukėlėjas — mikoplazma.

Infekcija perduodama cikadomis.

Kovojant su šia liga, būtina naikinti piktžoles — ligos platintojas. Taip pat kovoti su ligos pernešėjais— cikadomis

Žieduotoji dėmėtligė. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda chlorotiniai koncentriški apskritimai arba pusiau apskritimai, linijos, juostos, kurie ir sudaro tipišką ligos požymį. Augalai blogai vystosi. Augimas sulėtėja ir susilpnėja pats augalas.

Infekcija plinta pažeisto augalo sultimis. Ją platina dirvoje gyvenančios nematodos. Jos, maitindamosios sergančių ir sveikų augalų sultimis, pastaruosius užkrečia. Sergančius augalus būtina pašalinti.