VIJUTRĖ – Artima raganės genčiai
Artima raganés (Clematis) genčiai. Stiebas sumedėjęs, laipioja apsivyniojančiais apie atramas lapkočiais. Lapai vieną ar du kartus neporiškai plunksniški. Žiedai dideli, iki 10 cm skersmens, varpelio formos, nusvirę, susidaro ant antramečių stiebų. Taurėlapiai dažniausiai 4, mėlyni, geltoni, balti. Vainiklapiai trumpesni už taurėlapius arba lygus su jais, bespalviai arba tokios pat spalvos, kaip ir taurėlapiai. Žydi pavasarį, gegužės mėn. Vaisiai sutelktiniai. Vaisiukai plaukuoti su ilgu plaukuotu liemenėliu. Vijutrė auginamos, dauginamos bei pritaikomos, kaip ir raganės. Gentyje yra 8 rūšys. Savaime auga Šiaurės pusrutulio miškų zonoje. Tarybų Sąjungoje savaime auga 3 rūsys. Mūsų respublikoje laukinių nėra.
Alpinė vijutré (A. alpina L.). Savaime auga Vidurio ir Pietų Europos miškuose, upių pakrantėse, uolinguose šlaituose. Stiebas sumedėjęs, užauga iki 3 m aukščio. Lapai dukart trilapiai, ilgakočiai. Lapeliai lancetiški arba pailgai ovališki, 2-5 cm ilgio, smailiomis viršūnėmis ir piùkliškai dantytais pakraščiais, ryškiai žali.
Žiedai dideli, 8-9 cm skersmens, nusvirę, plataus varpo formos, bekvapiai. Taurėlapiai 4, melsvi arba melsvai violetiniai, lancetiški. Vainiklapiai du kartus trumpesni už taurėlapius, balsvi. Žiedai susidaro ant antramečių stiebų,
dažniausiai pavieniai, prisegti lapų pažastyse. Žydi nuo gegužės mėn. vidurio iki birželio mėn. vidurio (25 ir daugiau dienų). Dera labai gausiai. Vaisiai ant augalo išsilaiko iki sekančių metų pavasario. Nurinkus sėklas rudenį, jas būtina stratifikuoti.
Alpinė vijutrẻ šalčiams labai atspari, net ir labai šaltomis žiemomis nenukenčia. Vertinama dėl ankstyvo žydėjimo, gražių didelių žiedų ir gana dekoratyvių vaisių. Gerai auga ir gausiai žydi pasodinta derlingoje dirvoje ir saulėtoje vietoje. Panaudojama, kaip ir raganės, tvoroms, namų sienoms, pavėsinėms papuošti. Labai gražiai atrodo, augdama tarp akmenų. Todėl alpinę vijutrę galima sodinti prie akmeninės atraminės sienelės arba tarp kalnų augalų alpinariumuose.
Sibirinė vijutré (A. sibirica L.). Savaime auga Vakarų ir Rytų Sibire, Vidurinės Azijos kalnuose, Mongolijoje, Tarybų Sąjungos europinės dalies šiaurėje. Labai artima alpinei vijutrei, skiriasi tik žiedų spalva ir šiek tiek taurėlapių forma. Sibirinės vijutrès žiedai balti arba gelsvi, taurélapiai truputį siauresni, smailesnėmis viršūnėmis, negu alpinės. Žydi gegužės-birželio mėn. Dera. Vaisiai ant augalo išsilaiko iki sekančių metų pavasario. Rudenį nurinktas sėklas būtina stratifikuoti. Augalas labai atsparus šalčiams ir puošnus tiek anksti pavasarį išsiskleidžiančiais žiedais, tiek ir iki vėlyvo rudens sodriai žalia lapija bei dekoratyviais pasišiaušusiais plaukuotais iki pavasario nenukrintančiais vaisiais. Gerai auga derlingoje, purioje ir pakankamai drėgnoje dirvoje. Panaudojama, kaip ir alpinė vijutré.
Stambiažiedė vijutré (A. macropetala Ldb.). Savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Rytų Sibire, Rytų Mongolijoje, Kinijoje, Korėjoje. Sutinkama lapuočių ir spygliuočių miškuose, pamiškėse, atviruose ir pavėsinguose šlaituose, uolingose pašlaitėse. Kultūroje jos stiebas užauga iki 2-3 m aukščio. Lapai du kartus trilapiai, ant ilgų, iki 6-7 ir daugiau cm ilgio, lapkočių. Lapeliai pailgai kiaušiniški, 2-3 cm ilgio, netaisyklingai pjūkliškais pakraščiais. Žiedai dideli, 8-9 cm skersmens, nusvirę, ant ilgų, 8-10 cm ilgio, žiedkočių. Taurėlapiai 4, plačiau ar siauriau lancetiški, 4-5 cm ilgio ir 1,2-1,7 cm pločio, abipus švelniai plaukuoti, melsvai violetiniai. Vainiklapiai siauri, lancetiški, viršūnėje truputį praplatėjantys, trumpesni arba lygūs su taurėlapiais, kiek šviesesni ar tokie pat, kaip ir taurėlapiai. Žydi labai gausiai, gegužės-birželio mėn., 25 ir daugiau dienų. Dera gausiai. Sėklos ant augalo išsilaiko nenubyrėjusios iki sekančių metų pavasario. Rudenį nurinktas sėklas būtina stratifikuoti. Stambiažiedė vijutrè šalčiams labai atspari. Dauginti geriausia sėklomis. Auginama ir pritaikoma kaip alpiné ar sibirinė vijutrė.