Žioveinis – Žolinis bervidinių šeimos augalas

Žioveinis (Antirrhinum Desf.)

Žolinis bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Europos. Kultūroje žinomas nuo seno. Gentyje apie 40 rūšių. Pagal Teofrastą šie augalai įkvėpdavo vyrams drąsos ir kovingumo. Plačiau pradėti auginti nuo XIX a.

Didysis žioveinis (A. majus L.). Tai daugiametis, pas mus auginamas kaip vienmetis žolinis augalas. Stiebas tvirtas, stačias, šakotas. Šakutės apvalios, apačioje lygios, viršuje plaukuotos, kartais su rausvu apnašu. Lapai apatinėje stiebo dalyje priešpriešiniai, viršutiniai pražanginiai, lancetiški arba pailgai ovališki. Šaknis liemeninė, gausiai besišakojanti. Pagrindinė šaknų masė susikaupusi 25-30 cm gylyje. Žiedai įvairių spalvų ir atspalvių. Vaisius — daugiasėklė, įstrižai kiaušiniška dėžutė. Sėklos kiaušiniškos, smulkios, juodos arba tamsiai pilkos.

Pagal Berlyno Humbolto v. universiteto gėlininkystės instituto ir Kvedlinburgo selekcijos instituto pasiūlytą klasifikaciją žioveiniai skirstomi: aukštaūgiai (Antirrhinum majus maximum, A. majus grandillorum.); vidutiniai (A. majus nanum maximum, A. majus nanum grandiflorum); anksti žydintys (A. majus grandiflorum praecox, A. majus nanum grandiflorum praecox); žemaūgiai (A. majus var. pumilum).

Žioveiniai yra šviesamėgiai augalai. Paunksnėse jie ištįsta, žydi silpnai, žiedų spalva būna blanki. Gerai auga puriose, lengvose priemolio, vandeniui pralaidžiose dirvose, kur pH 6,0-7,5. Labai trąšiose, sunkiose, blogai drenuotose dirvose žydi palyginti trumpai ir labai negausiai, jų žiedkočiai būna trapūs.

Aukštaūgiai sėjami kovo mėn. šiltą (13-15° C) inspektą. Sėklos labai smulkios, todėl neužžeriamos, o tik įspaudžiamos. Sudygsta po 10-15 dienų. Pikuojama du kartus: pirmą kartą 2X4 cm, antrą kartą – 8 cm atstumu. Žemaūgės formos sėjamos šaltą inspektą ir pikuojamos vieną kartą. Kartais galima gauti neblogą rezultatų, pasėjus iš rudens.

atvirą gruntą žioveiniai sodinami gegužės mėn. viduryje; aukštaūgiai — 40, vidutiniai 30, žemaūgiai 20 cm. Kad geriau šakotųsi, viršūnėlės nuskabomos.

Gerai auga ir vystosi šviesiuose, gerai vėdinamuose šiltnamiuose, kuriuose naktį temperatūra palaikoma 7-10° C ribose. Kad žydėtų vasario—kovo mėn., sėklas reikia sėti rugpiūčio—rugsėjo mėn. šiltnamių gruntą sodinami 25 cm atstumu arba 13 cm skersmens puodelius. Žemė turi būti lengva ir labai trąši. Intensyvaus augimo metu naudinga tręšti

Žioveiniai labai tinka gėlynams apsodinti, taip pat ir puokštėms sudaryti.

Daugiamečiais vadiname tokius augalus, kurių gyvenimo ciklas yra ilgesnis kaip du vegetacijos periodai. daugiamečių antžeminė dalis kasmet žūva, o žieminiai pumpurai išlieka tik šakniastiebiuose, gumbuose, svogūnuose.

Mūsų želdynuose vis labiau įsigali daugiametės gėlės, augančios vienoje vietoje keletą ar net keliolika metų. Tokie gėlynai yra puošnūs ir ekonomiški. Daugiamečių gėlių išauginimas ir priežiūra nesudėtinga, nereikia daug darbo jėgos. Tinkamai parinkus gėlių asortimentą, galima sudaryti nuolat žydinčius gėlynus. Vienoms gėlių rūšims ar veislėms peržydėjus, pražysta kitos, gaunami nauji spalviniai deriniai.

Daugiametės gėlės sodinamos mišriose lysvaitėse prie takų, tinka sodinti grupėmis ar pavieniui gazono fone, prie medžių bei krūmų. Drėgmę mėgstančios gėlės auginamos baseinų, fontanų bei kitų vandens telkinių pakraščiuose.

Parenkant gėles, reikia atsižvelgti ne tik dekoratyvines savybes, bet ir tai, kad gerai daugintųsi, būtų atsparios žiemai, šalčiams bei ligoms.