Hansono lelija (L. hansonii Leichtl.). Kilusi iš Korėjos, 120-150 cm aukščio. Lapų išsidėstymu, jų forma bei spalva panaši į miškinę leliją. Žydi birželio mėn. Žiedai šviesiai geltoni, nuo saulės išblunka iki baltumo. Tai viena iš sunkiai besidauginančių lelijų. Sėklų mūsų sąlygose neužmezga, svogūnėlių neišaugina. Dauginama tik vegetatyviškai, atskiriant žvynelius nuo pagrindinio svogūno.
Henrio lelija (L. henryi Baker). Kilusi iš Centrinės Kinijos. Stiebas tamsiai žalias, su rusvomis dėmėmis, gausiai lapuotas, 150-170 cm aukščio. Lapai plačiai linijiški, platūs. Žiedai geltoni, karpoti, su žaliomis juostomis. Žydi rugpjūčio mėn. Svogūnai labai dideli, tamsiai violetiniai. Lengvai dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklų atvirame grunte subrandinti nespėja. Dekoratyvūs ne tik žiedai, bet ir intensyviai žali lapai bei gražus keras. Sodinama 25-40 cm gylyje.
Ilgažiedė lelija (L. longiflorum Thunb.). Kilusi iš Japonijos, 60-100 cm aukščio, gausiai lapuota. Žydi rugsėjo mėn. Žiedai ilgi, balti. Šiltnamiuose subrandina sėklas, kuriomis lengvai dauginasi. Geriausiai auga lengvose priemolio dirvose. Auginant iš sėklų, pražysta po 7-12 mėnesių.
Karališkoji lelija (L. regale Wils.). Kilusi iš Kinijos. Lapai tamsiai žali, odiški. Visas stiebas gausiai lapuotas. Žiedų vidinė pusė balta, išorinė — rožiškai violetinė, vidurys geltonas. Žiedynas kekė, jame susitelkę 5-25 labai kvapūs žiedai. Žydi liepos mėn. Svogūnai dideli, purpuriniai. Žiemoja lengvai pridengta arba po sniego danga. Labai jautri pavasario šalnoms. Pakenkus pavasario šalnoms, ji menkai arba visai nežydi. Todėl rudeninis dengimas apsaugo ne tik nuo žiemos bet ir nuo pavasario šalnų. Po danga pradeda vegetaciją žymiai vėliau, kai šalnų pavojus jau būna praėjęs. Sėklų subrandina gausiai. Viename vaisiuje (dėžutėje) jų daugiau kaip 300. Mūsų respublikos klimato sąlygose jos visiškai prinoksta. Auginant iš sėklų, antraisiais metais pražysta apie 505 augalų.
Miškinė lelija (L. martagon L.). Savaime auga Kaukaze, Vakariniame ir Rytų Sibire, Vidurio Europoje, Italijoje, Balkanų pusiasalyje, Šiaurės Mongolijoje; aptinkama ir Lietuvos miškuose. Užauga iki 90-150 cm. Stiebas gausiai lapuotas. Lapai apatinėje dalyje ovališki, išsidėstę menturiuose, viršutinėje dalyje išsidėstę spirališkai, lancetiški. Žiedai nusvirę, susitelkę į kekes. Apyžiedžio lapeliai pailgi, į lauko pusę užsirietę, šviesiai purpuriški, su rausvomis ir raudonomis dėmėmis arba taškais. Žydi birželio mėn. Svogūnai vidutinio dydžio, geltoni. Dera labai gausiai. Auginant iš sėklų pražysta penktaisiais šeštaisiais metais.
Daugiau apie Lelija