Categories
Gėlių ligos GVAZDIKAI

Ligos kuriomis serga gvazdikai: Alternariozė, Rūdys, Bakterinis vytulys

Alternariozė. Labiau antrojoje vasaros pusėje, esant drėgnam orui ir 10-27° C temperatūrai, iš pradžių apatiniai lapai ir apatinė stiebo dalis įgauna rudą spalvą, o vėliau išblykšta. Pamažu liga apima ir aukščiau esančias augalo dalis. Vėliau ant tokia pažeistų lapų išilgai pagrindinės gyslos susiformuoja apskritos arba pailgos pilkos (pelenų spalvos) dėmės. Stiebuose vietomis audiniai apmiršta ir pūva, augalas nuvysta ir žūva. Ant pažeistų augalo dalių susidaro ligos sukėlėjo Alternaria dianthi Stev. et Hull. tamsiai rudas aksominis aptraukalas, susidedantis iš grybo konidijakočių ir konidijų. Jomis grybas plinta. Parazito grybiena žiemoja augalu atliekose, kur pavasarį suformuoja sporas ir tokiu būdu iš naujo apkrečia augalus. Liga gali plisti ir su užkrėsta sėkla.

Kovai su šia liga reikia rinkti ir naikinti augalų atliekas. Pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, gvazdikus purkšti 1 proc Bordo skysčiu. Rinkti tik sveikų augalų sėklas. Prieš sėją jas beicuoti kalio permanganatu.

Rūdys. Vasarą ant gvazdikų lapų ir stiebų po epidermiu atsiranda rudi spuogeliai. Epidermis plyšta, ir pasipila vasarinės ligos sukėlėjo grybo Uromyces caryophyllinus (Schr.) Wint. uredosporos. Šiuo metu liga intensyviai plinta. Rudeniop vietoje ruda atsiranda tamsesni spuogeliai su rudeninėmis grybo teleutosporomis. Pavasarį jos sudygsta, išaugina bazidiosporas, kuriomis apsikrečia karpažolės (Euphorbia), ir apatinėje lapų pusėje suformuoja pavasarines grybo ecidiosporas. Pastarosios iš naujo vėl apkrečia gvazdikus.

Ši liga yra plačiai paplitusi ir gvazdikams padaro daug žalos. Ligoti gvazdikai skursta, ja lapai džiūsta, stiebai lūžta. Šios rūdys gali pažeisti gubojas (Gypsophila) ir putoklius (Saponaria). Ligai vystytis palankios sąlygos — didelė dirvos ir oro drėgmė, vienpusis tręšimas azoto trąšomis ir kalio trūkumas dirvoje.

Šiurpinius ir kininius gvazdikus (Dianthus barbatus ir D. chinensis) dar puola rūdys, kurias sukelia grybas Puccinia arenariae (Schum.) Wint. Ant lapų, daugiau apatinėje jų pusėje, ant stiebų, lapkočių ir taurėlapių susiformuoja išgaubti, beveik pusrutuliniai tamsūs teleutosporų spuogeliai, kuriuose susiformuoja žiemojančios grybo sporos. Liga labai paplitusi ir gvazdikams padaro daug nuostolių.

Kovai su rūdimis reikia auginti atsparias gvazdikų veisles. Pažeistus lapus ir stipriai sergančius augalus šalinti, naikinti augalų atliekas. Dirvą, kurioje augo gvazdikai, giliai suarti. Pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, gvazdikus pakartotinai purkšti 1% Bordo, 0,5 proc Burgundijos skysčiais arba 0,3-0,5% cinebo suspensija. Rūdis gerai veikia ir sieros žiedai, dulkinami, esant ne žemesnei kaip 20° temperatūrai. Dulkinti, kai yra rasa arba palaisčius augalus, nes tada gerai prilimpa sieros dulkelės. Vengti azoto trąšų pertekliaus, kalkinti dirvą.

Bakterinis vytulys. Bakterinis gvazdikų vytulys pasireiškia tiek daigų stadijoje, tiek vėlesnėse gvazdikų augimo fazėse. Pirmuoju atveju liga labai greitai vystosi ir gvazdikų daigai supūva, skleisdami aplinkui bakterijų masę. Pirmas ligos požymis —nenormalus daigelių išsilenkimas. Kiek vėliau jų lapeliai raitosi, darosi pilkai žali ir džiūsta, šaknys patamsėja ir pūva.

Vėlesnėje augimo fazėje liga vystosi lėtai. Ligos simptomai kitokie: augalas silpniau auga, stiebe atsiranda ilgesni ar trumpesni plyšiai, lapai pilkėja, vėliau gelsta ir vysta, pagrindinė lapų gysla pašviesėja. Stiebo skersiniame pjūvyje matyti aiškus vandens indų parudavimas, šaknys pūva, ir pagaliau augalas žūva. Iš perpjauto pūvančio stiebo arba šaknies sunkiasi gelsva skysčio pavidalo bakterijų masė.

Bakterijų vytulį sukelia bakterija Pseudomonas caryophylli (Burkh.) Starr et Burkh. Liga išplitusi visur, kur plačiau auginami gvazdikai. Bakterinis vytulys dažnai priskiriamas Fusarium genties grybų sukeliamam vytuliui, ir todėl taikomos netinkamos kovos priemonės.

Svarbiausias ligos išplitimo šaltinis—surinktos sergančių motininių augalų sėklos. Be to, bakterijos gali išsilaikyti dirvoje su sergančių augalų liekanomis. Vegetacijos metu augalai gali apsikrėsti nuo netoli augančių sergančių augalų, nes bakterijas išnešioja vabzdžiai bei dirvos kenkėjai arba ištaško lietaus lašai.

Kovojant su gvazdikų vytuliu, reikia sėti sėklas, surinktas tik iš sveikų augalų, sodinti tik visai sveikus daigus. Nupjautus auginius dezinfekuoti 1% kalio permanganato tirpalu. Gvazdikų neauginti 3-5 metus toje pačioje vietoje; sergančius augalus iškasti su žemėmis ir sunaikinti; naikinti dirvos kenkėjus. Gerų rezultatų gaunama, sėklas dezinfekuojant antibiotikais streptomicinu ir teramicinu.