Petunija (Petunia Juss.)
Bulviniu (Solanaceae) šeimos augalas. Gentyje 14 rūšių, augančių Pietų Amerikoje. Baltažiedė petunija (P. nyctaginiflora Juss.) 1823 m. iš Brazilijos atgabenta. Paryžių. Šį augalą dėl jo panašumo tabaką botanikas Jussau pavadino Petunia (Petun — braziliškai tabakas). Raudonžiedė petunija (P. violacea Lindl.) Europą pateko 1831 m.
Kultūrinių, pavyzdžiui darželinių, petunijų (Petunia hybrida hort.) veislės buvo išvestos, kryžminant baltažiedės (P. nyctaginiflora), raudonžiedės (P. violaceae) ir dvispalvės petunijos (P. bicolor) rūšis.
Darieline petunija (P. hybrida hort.). Žolinis, daugiametis, pas mus auginamas kaip vienmetis augalas. Turi tiesų arba besidraikantį krūmą, sudarytą iš daugelio stiebų. Stiebas apvalus, žalias, padengtas paprastais ir liaukiniais plaukeliais. Lapai lygiakraščiai, įvairaus dydžio bei formos, su liaukiniais plaukeliais. Šaknis liemeninė, šaknys mažai įsišakojusios. Žiedai taisyklingi, paprasti arba pilnaviduriai, vienspalviai arba dvispalviai, taškuoti arba juostuoti. Žiedų spalvos labai įvairios: balta, rožinė, raudona, mėlyna, violetinė. Vaisius — dėžutė.
Kultūrinių petunijų veislės, priklausomai nuo krūmo aukščio bei formos, nuo žiedų dydžio ir formos, skirstomos keletą grupių. 1. Žemaūgių kompaktiškųjų (P. hy brida nana compacta), veislės: Cream Star, Fire Chief, Snow Carpet. 2. žemaūgių smulkiažiedžių (P. h. nanu multiflora), veislės: Coral, Satin, Palef ace, Moon glow., La Poloma. 3. Svyrančiųjų (P. h. pendula), veislės: Blutensegen, Purpurea violacea, Magneta. 4. Stambiažiedžių (P. h. grandillora), veislės: Silbersaum, Popcorn, Sommerfreude, Burpees Giant. 5. Žemaūgių stambiažiedžių (P. h. grandiflora na.na), veislės: Purpurrote Wolle, White Magic, Zigeunerblut. 6. Garbanotųjų stambiažiedžių (P. h. grandiflora fimbriata), veislės: Apfelblute, Titania, Grusader. 7. Garbanotųjų stambiažiedžių žemaūgių (P. h. grandiflora nana fimbriata), veislės: Abendsone, Edelstein. 8. Puošniųjų (P. h. superbissima). 9. Puošniųjų stambiažiedžių (P. h. grandiflora superbissima), veislės: Erika, Rosa Riesen, Karmezija. Analogiškai gali būti skirstomos ir pilnavidurių (fore pleno) petunijų veislės.
Petunija gerai auga įvairiose dirvose, mėgsta saulėtą vietą, labai atspari sausrai.
Veisiama sėklomis ir žaliais auginiais. Sėklos sėjamos į dėžutes šiltnamiuose arba inspektuose į lengvą žemę. Jos įterpiamos, tačiau neužžeriamos. Jeigu temperatūra būna žemesnė kaip 14° C, sėklos dygsta ilgokai, 18-20° C temperatūroje sudygsta per 10 dienų. Pikuojama, pasirodžius pirmiesiems tikriems lapeliams pastovią vietą sodinama po šalnų: aukštaūgės 25 cm, žemaūgės — 20 cm atstumu. Sodinama negiliai.
Pilnavidurės petunijos veisiamos žaliais auginiais, kurie pjaunami nuo motininių augalų kovo mėn. ir sodinami į išplautą smėlį.
Smulkiažiedės petunijos pradeda žydėti, praėjus 70-75 dienoms po sėjos, stambiažiedės — po 80-85 dienų. Ilgai ir gausiai žydi, jeigu žydėjimo metu 1 kartą per savaitę papildomai tręšiamos silpnu trąšų skiediniu. Mūsų klimato sąlygose smulkiažiedės žydi gausiau, negu stambiažiedės. Nedidelės rudens šalnos pakanda tik žiedus, lapai ir žiedų pumpurai lieka nepaliesti. Todėl jos žydi ligi vėlyvo rudens.
Petunijos tinka įvairiems gėlynams, balkonų bei palangių dėželėms apsodinti. Auginama ir puodeliuose. Labai gerai auga, pasodintos į lapinės, velėninės ir mėšlinės žemės mišinį (lygiomis dalimis).