Žydrūnis (Ageratum L.)
Graižažiedžių (Compositae) šeimos augalas. Žinoma apie 30 šios genties rūšių, augančių pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Meksikinis žydrūnis (A. houstonianum Mill.) (Ageratum mexicanum Sims. sin.). Kilęs iš Peru ir Meksikos. j Europą pateko XVIII a., tačiau labiau išplito tik šiame šimtmetyje. Tai daugiametis visžalis augalas, pas mus auginamas kaip vienmetis. Krūmas smarkiai išsišakojęs, 10-60 cm aukščio. Lapai trikampiškai rombiški, apatinėje dalyje dažnai širdiški, danty-tais pakraščiais, apatiniai priešpriešiniai, viršutiniai pražanginiai. Stiebai ir lapai plaukuoti. Šaknys kuokštinės, labai išsišakojusios. Žiedai mėlyni, dvilyčiai, susitelkę į rutulišką arba skėtišką žiedyną. Vaisius — lukštavaisis.
Dažniausiai išplitusios veislės: Capri, Blue Ball, Blue Cap ir kt.
Mėgsta šilumą, šviesą. Gerai auga kalkingose, trąšiose dirvose. Šviežiu mėšlu patręštose dirvose žydi blogai.
Dauginama sėklomis ir žaliais auginiais. Sėklos sėjamos į dėžutes šiltnamiuose arba inspektuose kovo mėn. Anksti pasėjus, daigai pikuojami du kartus, vėlai pasėjus — vieną kartą, 2X4 cm ir 5X6 cm atstumu. j pastovią vietą sodinama 15–20 cm atstumu, praėjus šalnų pavojui. Geriau auga, kai laistoma gausiai, tačiau drėgmės perteklius, ypač jauniems augalams, žalingas. Žydi nuo birželio mėn. ligi vėlyvo rudens.
Žydrūnių sėklojai dauginami žaliais auginiais. Dauginama rudenį arba pavasarį. Pastaruoju atveju motininiai augalai laikomi šaltame šiltnamyje. Auginiai gerai įsišaknija smėIyje arba smėlingame dirvožemyje 15-18° C temperatūroje.
Žemaūgės žydrūnio formos gėlynuose naudojamos bordiūrams, taip pat balkonų bei palangių loveliams apsodinti, aukštaūgės — puokštėms sudaryti.