Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Bijūnas (Paeonia) daugiametė gėlė

Bijūnas (Paeonia)

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, daugiametis žolinis arba krūminis, stambiais suskaldytais lapais ir puošniais žiedais, dar­želiuose/kiemuose dažnai auginamas augalas.

Baltažiedis bijūnas (P. lactiflora Pall., sin. P. Aibiflora)

60-100 cm aukščio. Auga Vakarų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Japonijoje. Stiebas vienažiedis arba daugiažiedis. Lapai 2-3 kartus trilapiai. Žiedai balti, rožiniai, kreminiai, raudoni, pur­puriniai, tuščiaviduriai, pusiau pilnaviduriai arba pilnaviduriai, 10-12 crn skersmens, dažnai maloniai kvepiantys. Žydi birželio – ­liepos mėnesiais. Yra daug gražių veislių, kurios skiriasi aukščiu, žiedų forma, žiedų spalva ir žydėjimo laiku.

Vaistinis bijūnas (P. officinalis L.) — 50-80 cm aukščio, auga Pietų Europoje. Stiebas vienažiedis. Lapai triskart trilapiai. Žie­dai raudoni, rečiau rožiniai arba balti, tuščiaviduriai, rečiau pil­naviduriai, 10-12 cm skersmens. Žydi gegužės pabaigoje.

Sibirinis bijūnas (P. anomala L.)      savaime auga Rusijos šiaurinėje dalyje, Sibire, Vidurinėje Azijoje, Mongolijoje. Stiebas vienažiedis. Lapai 2-3 kartus trilapiai. Žiedai purpuri­niai, rožiniai, 10 cm skersmens. Žydi gegužės – birželio mėnesiais.

Siauralapis bijūnas (P. Tenuifolia L.) —50 cm aukščio augalas, augantis Vidurio ir Pietų Europoje, Kryme. Stiebas vienažiedis. Lapai smulkūs, jų skiltelės 1-2 mm pločio. Žiedai raudoni arba tamsiai purpuriniai, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, 8 – 10cm skersmens. Žydi gegužės pabaigoje.

Krūminis bijūnas (P. suffruticosa Andr.) – 2 m aukščio augalas, Savaime auga Kinijoje. Sumedėjęs puskrūmis arba krūmas. Žiedai raudoni, violetiniai, balti, tuščiaviduriai, pusiau pilnaviduriai arba pilnaviduriai, 15-20 cm skersmens. Žydi ge­gužės – birželio mėnesiais. Jautrus šalčiams, žiemai pridengiamas eglišakėmis.

Kur tinka auginti

Bijūnai tinka gazonuose grupėms sudaryti, mišrioms daugiame­čių gėlių lysvėms, bordiūrams apsodinti ir skinti. Bijūnai skinami anksti rytą, kai žiedai tik pradeda skleistis. Tuščiaviduriai bijūnai vandenyje laikosi 2-3, o pilnaviduriai— 5-8 dienas.

Bijūnų auginimo vietos

Bijūnai mėgsta saulėtą vietą (tik krūminis bijūnas geriau auga pusiau užpavėsintoje vietoje) ir gyliai įdirbtą, supuvusiu mėšlu įtręštą priemolio dirvą. Žemoje nedrenuotoje dirvoje jie skursta. Dirva tręšiama rudenį, kas treti metai, į 1 m2 krečiant 20 – 25 kg supuvusio mėšlo arba komposto.

Tręšimas

Pavasarį, kai tik dirva pradžiūsta, bijūnus reikia tręšti minerali­nių trąšų mišiniu, vienam kerui skiriant 50-70 g trąšų (sube­riamos į padarytą kauptuku aplink kerą negilų griovelį). Gegužės viduryje naudinga bijūnus patręšti praskiestomis galvijų mėšlo srutomis.

Sodinimas

Per karščius kartą per savaitę bijūnus reikia gausiai palaistyti. Kad bijūnai žydėtų dideliais žiedais, reikia pašalinti šoninius žiedų pumpurus. Bijūnai vienoje vietoje gali augti 30 ir daugiau metų. Persodinami rugpjūčio—rugsėjo mėnesiais. Bijūnų nega­lima sodinti per giliai. Geriausia, kai daigai užpilami 3-5 cm žemės sluoksniu. Per giliai pasodinti bijūnai dažniausiai daug plonų stiebų ir nežydi.

Dauginimas, dalijimas

Žoliniai bijūnai dauginami ūgliais, sėklomis ir kero dalijimu. Kero dalijimu dauginama rugpjūčio pabaigoje. Tam tikslui bijūno keras atsargiai iškasamas ir aštriu peiliu dalijamas į keletą dalių taip, kad kiekviena dalis turėtų bent 3 pumpurus ir sveikų šaknų. Šaknys, nutrupėjusios dalijant kerą, neišmetamos, bet su­sodinamos daigyne 5 cm gyliu. Neretai tokie šaknų gabaliukai, jei tik turi miegančių pumpurų, įsišaknija ir puikiai auga.

Galima, dalijant kerą, bijūno neiškasti, bet viename šone atkasti žemę ir dalį kero aštriu kastuvu atkirsti. Taip dauginant, pada­romos didelės žaizdos bijūno šaknyse, kurias reikia apibarstyti medžio anglies rnilteliais ir užberti supuvusiu mėšlu.

Bijūnai ūgliais dauginami panašiai, kaip ir kitos daugiametės gėlės. Ūgliai pjaunami gegužės pabaigoje iš vidurio stiebo ir sodinami inspekte į smėlį 3 cm gyliu. Įsišaknija per 2 mėnesius. Pirmą žiemą įsišakniję paliekami pridengti inspekte. Pa­vasarį jie iš inspekto išimami ir sodinami į daigyną.

Krūminis bijūnas dauginamas ir sėklomis, ir skiepijant į bijūno (geriausia vaistingojo) šaknį, ir atžalomis bei atlankomis. Poskiepiams žoliniai bijūnai išraunami rugpjūčio pradžioje ir so­dinami į 13 cm skersmens vazonėlius taip, kad viršutinė šaknų dalis būtų 3 cm iškilusi virš žemės. Žiema vazonėliai laikomi šaltame šiltnamyje po stelažais arba rūsyje 3-5°C temperatūroje.

Krūminio bijūno ūgliai įskiepiams pjaunami rudenį ir taip pat laikomi šaltoje patalpoje smėlyje. Skiepijama kovo pabaigoje. Žo­linio bijūno šaknyje įpjaunama trikampė įpjova, ir į ją įstatomas taip pat trikampiu išpjautas su 2-3 akutėmis krūminio bijūno ūglis. Skiepijimo vieta aprišama plaušais arba vilnoniu siūlu ir užtepama skiepijimo tepalu. Skiepijimo rezultatai paaiškėja po 3-4 savaičių.

Pirmąją žiemą skiepeliai laikomi šiltnamyje 8°C temperatūroje. Į nuolatinę vietą sodinami kitų metų pavasarį. Žydi po 3-4 metų. Atžalomis krūminis bijūnas dauginamas pavasarį, atskiriant toliau nuo pagrindinių stiebų išaugusias ir įsišaknijusias atžalas. Sėklomis bijūnus dažniausiai daugina tik selekcininkai, norėdami išvesti naujas veisles. Sėjinukai žydi po 5-6 metų.

Daugiau apie daugiametes gėles


Šaltinis:  wikipedija