Diegavirtė. Nedideli, vos tik truputį paūgėję daigai virsta ir žūva. Ant negyvų apmirusių vietų, labiausiai ant šaknų ir šaknies kaklelio atsiranda ligos sukėlėjų grybų Pyfhium de Baryanum Hesse, Rhizoctonia solani Kūhn., Phytopthora omnivora DB. grybiena — pelėsis. Ligos pradai paprastai yra dirvoje (plačiau apie šią liga čia).
Kekerinis puvinys. Iš pradžių ant lapų, o kartais ir ant stiebą atsiranda didelės rudos dėmės, kurių paviršius apsidengia pilka ligos sukėlėjo Botrytis cinerea Fr. pelėsio veja, susidedančia iš grybo konidijakočių su sporomis (plačiau žr. 26 p.).
Kad kekerinis puvinys neplistų, reikia šalinti pažeistas augalo dalis arba net visą augalą. Rinkti tik sveikų augalų sėklas. Kaip ir sergant diegavirte, stebėti, kad augalai nebūtų per tankiai susodinti, kad nebūtų drėgmės pertekliaus. Šiltnamius bei inspektus vėdinti.
Tikroji miltligė. Ant lapą, lapkočią ir žiedkočią pirmiausia atsiranda balsvos lyg ir miltuotos dėmės, po kuriomis audinys pasidaro bespalvis, blyškiai permatomas, kol pagaliau jis parusvėja. Miltuotas apnašas yra ligos sukėlėjo Oidium begoniae Putt. grybiena (Erysphe polyphaga Hammarl). Liga visur gana plačiai paplifusi. Dažniausiai tikroji milfligė pasireiškia rudenj ir žiemą šiltnamiuose. Labiau ji pažeidžia gumbines begonijas, mažiau — karališkąsias. Ivairios begonijų veislės miltligei nevienodai afsparios. Kad begonijos nesirgfų miltlige, reikia auginti atsparias šiai ligai veisles.
Bakteriozė. Pirmieji ligos simptomai pasirodo apatinėje lapo pusėje. Lapo pakraštyje atsiranda tamsūs vandeningi maži taškučiai. Laikant lapą prieš šviesą, taškučiai atrodo šviesūs, lyg maži stikliukai. Viršutinėje lapo pusėje ligos simptomai išryškėja vėliau, atsiranda tamsiai žalios dėmelės, kurios labai greit pagelsta, pasidaro šviesios, vandeningos. Dėmelės susitelkia židiniais arba išsidėsto prie pagrindinės lapo gyslos. Dėmelės didėdamos susilieja, pasidaro ryškiai gelsvos, pagaliau paruduoja ir džiūsta.
Lapų gyslos paruduoja, kraštai pajuoduoja (1 pav.). Labai dažnai liga apima visą lapą, ir jis nudžiūsta. Dažnai pajuoduoja lapkočiai, ant žiedkočių atsiranda juodos dėmės. Pasitaiko, kad liga pirmiau pasireiškia ant stiebo. Tokiais atvejais lapai darosi šviesiai pilki ir nuvysta, augalas labai greit žūva. Perpiovus sergantų stiebą, lapkotj arba storesnę lapo gyslą, sunkiasi gelsvas skystis, pripildytas bakterijų. Pasitaiko atvejų, kada liga pažeidžia ir begonijų gumbelius.
Ligą sukelia bakterija Xanfhomonas begoniae (Takim.) Dows. Bakterija labiau plinta šiltesniu ir drėgnesniu oru, ypač palankios sąlygos ligos plitimui susidaro, kai laistant apliejami lapai. Liga išplitusi visur, o kai kuriais metais pasireiškia masiškai.
Bakteriozės naikinimas, begonijos priežiūra
Stipriai sergančius augalus reikia išrauti ir sunaikinti. Ligos pažeistas augalo dalis išpjauti, dezinfekuojant peilį spiritu arba formalinu. Ligos plitimą stabdo kaptanas ir vario preparatai, purškiami pakartotinai. Reguliuoti šiltnamiuose drėgmę ir temperatūrą, tinkamai laistyti, neapliejant lapų. Dauginimui imti tik visai sveikų motininių augalų medžiagą. Ne visos begonijų veislės vienodai nukenčia nuo bakteriozės. Begonijų atsparumą bakteriozei didina didesnis kalio trąšų kiekis.
Daugiau apie gėlę: begonija
Kitos ligos: VYTULYS – gėlių liga