Dauginant stačiomis atlankomis, bijūnų kerai anksti pavasarį apvalomi
Dauginant šakniniais auginiais, dažniausiai panaudojamos šaknų atlaužos, kurios lieka, dalijant kerus. Pastebėta, kad šaknys, nulaužtos kartu su dalimi požeminio stiebo, iš miegančių pumpurų išleidžia ūglius. Dauginant šiuo būdu, šaknų atlaužos supjaustomos maždaug 10 cm ilgio gabaliukais ir sodinamos i 5-10 cm gilumo vageles 5 cm atstumu.
Gamyboje gali būti rekomenduojama Kijevo gėlių ir dekoratyvinių, augalų bandymo stoties parvešta metodika dauginti bijūnus auginiais. Anksti pavasarį, vegetacijai dar neprasidėjus, bijūnai iškasami ir šaltoje tamsioje vietoje laikomi net iki gegužės mėn. Paruošus sodinimui vietą, nuo kero atskiriami pumpurai maždaug 2-2,5 cm ilgio su dalimi požeminio stiebo ir jaunomis šaknelėmis. Iš vieno bijūnų kero galima išpjauti apie 30-40 auginių. Jie sodinami šaltą inspektą arba lysvę po polietilenine plėvele. Jiems paruošiamas žemės mišinys iš dviejų dalių perpuvusios inspektinės žemės ir vienos dalies durpių, o ant viršaus užsijojamas 1-2 cm sluoksnis upės smėlio. Sodinama 10X10 cm atstumu. Be nuolatinės priežiūros (laistymo ir vėdinimo), juos reikia tręšti praskiestomis srutomis (0,5 litro srutų 1 kibirui vandens). Maždaug po 40 dienų, auginiams įsišaknijus, langai ar polietileninė plėvelė nukeliama. Rudenį augaliukai su grumstu žemės iškasami ir perkeliami iš inspekto daigynines lysves.
Bandoma dauginti ir žaliais auginiais. Pastebėta, kad geriau įsišaknija ūgIiai, išpjauti iš vidurinės stiebo dalies maždaug 2 savaitės prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje. Šis dauginimo būdas praktikoje mažai taikomas ir būna sėkmingas tik esant atitinkamam temperatūros ir drėgmės režimui (optimali temperatūra — 20-25° C, drėgmė — 90-95%).
Dauginant stačiomis atlankomis, bijūnų kerai anksti pavasarį apvalomi nuo pernykščių stiebų liekanų ir atsargiai, nepažeidžiant naujų pumpurų, supurenama žemė. Ant viršaus užpilamas 25-30 cm sluoksnis geros puveningos žemės ir durpių mišinio. Geriau ant kero uždėti rėmus 50X50X35 cm, kad užpilta žemė neišsisklaidytų šalis. Vasaros metu reikia sistemingai laistyti. Tinka tręšti praskiestomis srutomis. Rugsėjo mėn. pradžioje nuo kero nukasama žemė, įsišakniję stiebai nupjaunami ir sodinami į daigynines lysves. Prieš žiemą jauni augaliukai mulčiuojami durpėmis. Motininis keras kitais metais normaliai vystosi ir auga.
Sodybų darželiuose kai kurios bijūnų rūšys (baltažiedis, vaistinis ir kt.) labai dažnai auginamos, tačiau miestų želdynuose palyginti retai aptinkama. Mat, bijūnams persodinti reikia didesnio pasiruošimo, dauginimosi koeficientas nedidelis, be to, jų žydėjimo periodas trumpas, nors lapai išlieka dekoratyvūs iki vėlyvo rudens. Parinkus veisles ar atskiras rūšis, žydinčias skirtingu laiku, jų žydėjimo periodą galima pratęsti.
Bijūnai sodinami grupėmis gazono fone ar prie krūmų. Nedideliuose gėlynuose galima sodinti pavieniui ar kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Žiedai tinka puokštėms. Tuščiavidurius ir pusiau pilnavidurius bijūnų žiedus geriau skinti ankstesnėje vystymosi stadijoje, kai tik pradeda skleistis vainiklapiai. Pilnaviduriai žiedai skinami, žiedui visiškai prasi-skleidus. Nereikia skinti labai ilgais kotais, nes kartu su žiedais nuskinami ir lapai, kurie padeda kauptis šaknyse maisto medžiagoms.