Plautė – agurklinių šeimos daugiametis žolinis augalas
Plautė – agurklinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis storas. Stiebas vienas arba keli, iki 40 cm aukščio, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Pamatiniai lapai, išaugantys plautei peržydėjus, kiaušiniški, tamsiai žali, kartais dėmėti, tankūs, dideli, abipus plaukuoti, dažnai žiemojantys, stiebiniai bekočiai. Žiedai mėlyni, balti, violetiniai arba raudoni.
Žiedynas (suktukas ar skėtiška kekė) stiebo viršūnėje, jame būna įvairių spalvų žiedų. Vaisius skeltavaisis, subyrantis į 4 riešutėlius. Žydi balandžio-gegužės mėn.
Gentyje 14 rūšių, paplitusių Europoje ir Azijoje lapuočių, spygliuočių ir lapuočių (mišriuose) miškuose. Tarybų Sąjungoje auga 5, Lietuvoje – 4 rūšys. Gėlynuose auginamos introdukuotos rūšys. Mūsų respublikos želdiniuose plautės, išskyrus šlakuotają, dar neauginamos.
Siauralapė plautė.
Auga Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, išskyrus pietus, pietryčius, Vidurio Europoje, Kaukaze, Balkanų pusiasalyje, daugiausia kalnuose, lapuočių miškuose, pušynuose, smėlinguose dirvožemiuose.
Lietuvoje dažna rytiniuose ir pietryčių rajonuose. Aptinkama pušynuose, krūmais apaugusiuose šlaituose, miškų pakraščiuose. Šakniastiebis nestoras, šakotas, su ilgomis šaknimis. Stiebas status, apaugęs šiurkščiais plaukeliais, 15-30 cm aukščio. Lapai taip pat plaukuoti, susiaurėję į lapkotį, lancetiški, stambūs, sudaro pamatinių lapų skrotelę. Ziedai piltuviški, iš pradžių rožiniai, vėliau žydrai mėlyni, kartais tamsiai violetiniai. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės mėn., apie 20-30 dienų. Sėklų užmezga nedaug. Vaistinis augalas. Išvesta veislių ir hibridų: ‘Alba’- žiedai balti; ‘Azurea’- žiedai mėlyni, augalas 25-30 cm aukščio; ‘Lactiflora’- žiedai balti.
Minkštaplaukė plautė.
Auga Tarybų Sąjungos pietvakarinėje dalyje, Sibire, prie Baikalo, Kaukaze, be to, Vidurio Europoje ir Balkanų pusiasalyje. Dažna spygliuočių miškuose ir stepėse, tarp krūmokšnių. Keras 20-50 cm aukščio, tankus. Lapai platus, iki 50 cm ilgio, apatinė pusė pilkai žalia, viršutinė tamsiai žalia; lapų skrotelė pamatinė, žiedai melsvai alyviniai; žiedynas suktukas. Žydėti pradeda gegužės pradžioje, žydi apie 40 dienų. Sėklų užmezga daug. Augalas žiemai atsparus. Pasisėja savaime.
Raudonoji plautė.
Paplitusi Užkarpatėje, pietrytinėje Europoje, rytiniuose Karpatuose, Vengrijoje. Auga kalnų miškuose, ypač bukų, bet siekia eglių-kėnių juostą kalnuose. Tai anksčiausiai pražystanti plaučių rūšis.
Augalas 25-30 cm aukščio, visas apaugęs švelniais plaukeliais. Pamatiniai lapai kotuoti, platūs, lancetiški, šviesiai žali, stiebiniai bekočiai, siauresni. Žiedai ryškiai raudoni; žiedynas – daugiažiedė kekė. Žydi balandžio-gegužės mėn., apie 30 dienų. Sėklų neužmezga. Atspari šalčiams.
Šlakuotoji plautė.
Auga Italijoje, Portugalijoje, Sveicarijoje, Belgijoje. Augalas 30-40 cm aukščio, 65-75 cm pločio, visas apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Pamatiniai lapai dideli (iki 40 cm ilgio ir 9 cm pločio), su ryškiomis, baltomis, netaisyklingos formos, įvairaus dydžio dėmėmis. Žiedai beveik nepastebimi (po lapais), iš pradžių raudoni, vėliau violetiniai.
Žydi gegužės mėn., apie 30 dienų. Išvestos veislės: ‘Argentea’-lapai šviesiai žali; ‘High Dawn’- žiedai tamsiai mėlyni; ‘Frühlings-himel’ – augalas 25 cm aukščio, žiedai žydrai mėlyni; ‘Mrs Moon’- žiedai lelijinės raudonos spalvos, lapai išmarginti sidabriškai baltomis dėmėmis (šlakuoti), žydi gegužės antroje pusėje; ‘Pink Dawn’- augalas 30 cm aukščio, žiedai rožiniai, lapai dėmėti.
Šlakuotosios plautės dekoratyvios nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Žiemoja nepridengtos. Plautės auginamos nedideliame pavėsyje arba paunksnėje, purioje, drėgnokoje humusingoje dirvoje. Kaip kiliminis augalas sodinamas gėlynuose pavieniui arba mažesnėmis (po 3-10 kerų) ar didesnėmis (po 10-20 keru) grupėmis. Tinkamomis sąlygomis augalai ilgaamžiai. Literatūroje rašoma, kad nedidelės grupės (3-10 kerų) siauralapės plautės vienoje vietoje auga 20 ir daugiau metų. Retkarčiais jas reikia mulčiuoti (prieš žiemą). Tada pagerėja ne tik augalo augimas, bet ir ilgiau laikosi dirvoje drėgmė.
Dauginama šakniastiebio dalimis, dalijant kerą ir sėklomis.
Tik ką surinktos sėklos sėjamos tiesiog į gruntą. Sėjinukai pražysta antraisiais trečiaisiais metais. Augalai serga miltligėmis.
Sodinama daugiamečių gėlių mišriose lysvelėse, bordiuruose, parkuose, pomedžių ploteliuose, alpinariumuose bei fitoterapiniuose soduose.
Raudonoji plautė gali būti derinama su paparčiais, varpiniais augalais, pavasarį žydinčiomis smulkiomis svogūninėmis gėlėmis (krokais, žydrėmis) ir paprastuoju žalčialunkiu.
Siauralapės plautės gražūs deriniai būna su daugiametėmis gėlėmis: raktažolėmis, pelėžirniais, narcizais, širdžialapėmis tijarėlėmis, valdšteinijomis, viršūnžiedėmis pachizandromis ir paunksniniais varpiniais augalais.
Šlakuotąją plautę rekomenduojama sodinti prie pat namo arba poilsiavietėse prie suolelių. Šią plautę dera auginti su vaistučiais ir gebenėmis, taip pat tarp retašakių medžių (1 m² 6 arba 12 kerų) ir kaip kiliminį augalą (į 1 m² 10 kerų). Plautė yra perspektyvi dekoratyviais lapais kiliminė gėlė. Žiedus galima skinti puokštėms. Augalai nedingi, vaistiniai.