Svogūninių gėlių ligos: Hiacintai
Fuzarinis šaknų puvinys. Iš pradžių gelsta lapų viršūnės, po to augalai nustoja augę, žiedai neišlenda į paviršių. Saulei apšvietus, suglemba lapai, pūva šaknys. Svogūnai neišsivysto, lieka maži. Ligą sukelia Fusarium culmorum (Sm.) Sacc. grybas. Su sodinamąja medžiaga ir augalų atliekomis jis užkrečia dirvą ir ilgus metus ten gali išlikti gyvybingas.
Kovojant su fuzariniu puviniu, reikia laikytis sėjomainos. Jeigu nėra galimybės to padaryti, tada 2 savaites prieš sodinimą žemę dezinfekuoti formalinu. Prieš sodinimą svogūnus beicuoti taip pat formalino skiediniu.
Sklerotinis puvinys. Iš pradžių augalai nustoja augę. Po to lapai gelsta, vysta ir juos lengvai galima nutraukti nuo svogūnų. Mažiau pažeisti jacintai dar gali augti, bet gana dažnai jie nebežydi. Kartais jie dar žydi, bet peržydėję tuojau pradeda gelsti ir vysti. Pažeistų augalų svogūnai ruduoja, pūva ir ant jų pastebima šviesi ligos sukėlėjo Sclerofinia bulborum (Wakk.) Rehm. grybiena. Ant išlikusiu svogūnų žvynelių ir tarp jų atsiranda juodi skleročiai, kurie kartais susilieja į ištisą plutos pavidalo sklerotinį kūną. Infekcija skleročių dėka žiemoja su augalų atliekomis dirvoje, taip pat persiduoda su užkrėsta sodinamąja medžiaga.
Kovos priemonės tos pačios, kaip ir kovojant su sklerotiniu tulpių puviniu.
Kekerinis puvinys. Dažniausiai lapų smaigaliai pasidaro bespalviai, susitraukę, atrodo kaip sudegę, pūva ir apsidengia pilka ligos sukėlėjo grybo Botryfis hyacinfhi Wesferd. et v. Beyfh. King. pelėsio veja, kurią sudaro konidijakočiai su konidijomis. Esant drėgnam ir vėsiam orui, liga smarkiai plinta. Tada ji pažeidžia ir žiedus, sukeldama jų šlapiąjį puvinį. Ant užpultų augalo dalių, be pilko pelėsio, išsivysto juodi maži skleročiai. Ant svogūnų skleročių nebūna. Liga persiduoda su sodinamąja medžiaga ir per užkrėstą dirvą.
Kovai su kekeriniu puviniu reikia pažeistus lapus ir žiedus laiku nupjauti ir sudeginti. Jei drėgnas oras, kol augalai dar šlapi nuo lietaus ar rasos, jų nepurenti, kad tokiu būdu ligai palankiomis sąlygomis nuo pažeistų augalų ant sveikų nebūtų išnešiojama infekcija. Augalus purkšti 0,3-0,5 proc cinebo suspensija.
Bakterinis puvinys. Bakteriozės pažeisti jacintai nustoja augę, geista, vysta, pagaliau augalas žūva. Pūvantys svogūnai ir stiebas pirmiausia suminkštėja, darosi vandeningi; pradžių jų spalva nepasikeičia, vėliau patamsėja ir paruduoja, o kartais pajuosta. Stiebas nebeišsilaiko stačias, nulinksta ir augalas supūva.
Ligą gali sukelti dvi bakterijų rūšys: Erwinia carofovora (Jones) Holl. ir Erwinia phytophthora (Appel) Holl. Vegetacijos metu liga labiau išplinta, jei šaltas ir drėgnas oras. Laikant jacintų svogūnus sandėliuose per žiemą sausai, liga gali ir neišryškėti net apkrėstuose svogūnuose — bakterijos išbūna vadinamoje ramybės būklėje ir pradeda daugintis bei kenkti tik pasodintuose jacintuose.
Reikia sodinti tik sveikus jacintų svogūnus. Bakteriozės pažeistus augalus ir svogūnus išrauti ir sunaikinti. Iškastus svogūnus gerai apdžiovinti ir sandėliuoti sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Nepertrešti azoto trąšomis, jacintų neauginti sunkioje ir drėgnoje dirvoje; naikinti dirvos kenkėjus.
Šlapiasis svogūnėlių puvinys. Pirmieji ligos simptomai būna labai neryškūs ir dažniausiai nepastebimi. Jei drėgmės režimas normalus, antžeminės dalys gali ir nesirgti. Toks augalas auga, o kartais net žydi normaliai. Perpjovus bakterioze apsikrėtusį jacinto svogūną skersai, matomos mažos gelsvos gleivėtos dėmelės, o perpjovus išilgai—siauri gelsvi gleivėti dryželiai. Šlapioje dirvoje tokie jacintų svogūnai labai greit supūva, suskystėja. Liga pereina į ūglelius — stiebas pūva ir nulūžta.
Ligą sukelia bakterija Xanthomonas hyacinfhi (Wakk.) Dows. Pagrindinis bakterijos plitimo šaltinis yra apkrėsti jacintų svogūnai. Vegetacijos metu liga nuo vieno augalo ant kito gali būti lengvai pernešama rankomis bei įrankiais darbo metu, be to, bakterijas gali išnešioti vabzdžiai.
Kovos priemonės tokios pat, kaip kovojant su bakteriniu jacintų puviniu.
Mozaika. Ant lapalakščio gelsvai žalios, truputį įdubusios pailgos dėmės arba dryžiai. Sergančių augalų lapai, žiedai ir svogūnai mažesni už sveikų augalų. žiedkotis išmargintas šviesiais dryžiais. Augalams augant, matomi simptomai gali išnykti. Sergantieji augalai užbaigia vegetaciją 2-3 savaitėms anksčiau už sveikus.
Ligos sukėlėjas — virusas.
Kovojant su šia liga, sergančius augalus reikia kiek galima anksčiau pašalinti.
Dauginimui naudoti tik sveikus svogūnus.
Svogūnų nekrozė. Išilginiame ir skersiniame sergančių svogūnų pjūviuose matyti tipiškos šiai ligai nekrozės, kurios truputį panašios į nematodų pažeidimus. Ant lapų atsiranda atskiri balkšvai žali iki gelsvų atspalvių, kartais nekrotiniai dryžiai arba išblukimai.
Ligos sukėlėjas — virusas Nicofiana virus 5 (Būning) Smith.
Ligą platina nematodos.
Kovojant su šia liga, reikia skatinti pridėtinių svogūnų susidarymą, nupjaunant motininius svogūnus tiems augalams, kurie buvo šia liga užsikrėtę. Kovoti su nematodomis.