IEŠKOTI

Daugiau rezultatų...

Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in comments
Search in excerpt
Search in posts
Search in pages
Filter by Custom Post Type
Filter by Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS
ALSTROMERIJA
GERBEROS
GVAZDIKAI
FREZIJOS
GĖLIŲ LIGOS
ĮDĖJOS NAMAMS
JURGINAI
KAMBARINĖS GĖLĖS
ANTURIS
AZALIJA
BEGONIJA
CHRIZANTEMOS
CIKLAMENAI
HORTENZIJA
KALIJA
MEILENIS
ORCHIDĖJOS
PELARGONIJA
RAKTAŽOLĖ
KARDELIAI
PUANSETIJA
ROŽĖS
SVOGŪNINĖS GĖLĖS
TULPĖS
{ "homeurl": "http://apiegeles.lt/", "resultstype": "vertical", "resultsposition": "hover", "itemscount": 4, "imagewidth": 70, "imageheight": 70, "resultitemheight": "auto", "showauthor": 0, "showdate": 1, "showdescription": 1, "charcount": 3, "noresultstext": "Nėra rezultatų", "didyoumeantext": "Turėjote omeny:", "defaultImage": "http://apiegeles.lt/wp-content/plugins/ajax-search-pro/img/default.jpg", "highlight": 0, "highlightwholewords": 1, "openToBlank": 0, "scrollToResults": 0, "resultareaclickable": 1, "autocomplete": { "enabled": 1, "googleOnly": 0, "lang": "en", "mobile": 1 }, "triggerontype": 1, "triggeronclick": 1, "triggeronreturn": 1, "triggerOnFacetChange": 1, "overridewpdefault": 0, "redirectonclick": 0, "redirectClickTo": "results_page", "redirect_on_enter": 0, "redirectEnterTo": "results_page", "redirect_url": "?s={phrase}", "more_redirect_url": "?s={phrase}", "settingsimagepos": "left", "settingsVisible": 0, "hresulthidedesc": "0", "prescontainerheight": "400px", "pshowsubtitle": "0", "pshowdesc": "1", "closeOnDocClick": 1, "iifNoImage": "description", "iiRows": 2, "iiGutter": 5, "iitemsWidth": 200, "iitemsHeight": 200, "iishowOverlay": 1, "iiblurOverlay": 1, "iihideContent": 1, "loaderLocation": "auto", "analytics": 1, "analyticsString": "?ajax_search={asp_term}", "mobile": { "trigger_on_type": 1, "trigger_on_click": 1, "hide_keyboard": 0 }, "aapl": { "on_click": 0, "on_magnifier": 0, "on_enter": 0, "on_typing": 0 }, "compact": { "enabled": 0, "width": "100%", "closeOnMagnifier": 1, "closeOnDocument": 0, "position": "static", "overlay": 0 }, "animations": { "pc": { "settings": { "anim" : "fadedrop", "dur" : 300 }, "results" : { "anim" : "fadedrop", "dur" : 300 }, "items" : "fadeInDown" }, "mob": { "settings": { "anim" : "fadedrop", "dur" : 300 }, "results" : { "anim" : "fadedrop", "dur" : 300 }, "items" : "voidanim" } }, "autop": { "state": "disabled", "phrase": "", "count": 30 } }
Patalpinta prieš 1 m.
2838 Views
19 2

TULPIŲ KASIMAS, DERLIAUS TVARKYMAS IR LAIKYMAS

PATALPINO
tulpiu-kasimas-laikymas

Kasimo laikas

Tulpių svogūnai ka­sami kasmet, nors mažuosius svogū­nėlius galima kasti kas antrus metus. Tokių svogūnų kasimo pramečiavimas labai pasiteisina, jei vasara šilta ir sau­sa. Drėgną ir šiltą vasarą galima pra­rasti daug svogūnų dėl fuzariozės, o drėgną ir šaltą dėl botrytiozės. Visuo­met nuostoliai būna didesni tulpes au­ginant sunkioje žemėje arba keletą metų toje pačioje vietoje. Be to, an­trametės tulpės visuomet anksčiau sudygsta ir dažną pavasari apšąla.

Koks geriausias tulpių kasimo lai­kas? Paprastai jos pradedamos kasti, kai lapai ima gelsti, o apatinis dar būna ne visiškai nudžiūvęs, kai gelsta ir ru­duoja svogūno dengiamasis lukštas. Darvino hibridinės tulpės dažniausiai pradeda džiūti birželio pabaigoje, todėl kasimo darbymeti reikia planuoti maž­daug nuo birželio 25 d. Augintojai turi padaryti viską, kad augalai ilgai vegetuotų, išskyrus tą atvejį, kada iškasto derliaus didžiuosius svogūnus norima labai anksti pražydinti.

Ankstyvą tulpių džiūvimą lemia veislės savybės (Kaufmano grupės veislės dažniausiai ima gelsti jau ge­gužės pabaigoje). Taip pat turi įtakos pasodinto svogūno dydis, nes vienala­piai augalai nudžiūsta 7-10 dienų anksčiau negu žydintys. Anksčiau už kitus nudžiūsta botrytioze ar kitomis grybinėmis ir virusinėmis ligomis ser­gantys augalai. Taip pat anksti baigia vegetaciją ir augalai, išaugę iš rudenj labai anksti pasodintų ar pramečiavusių svogūng, pražydintų svogūng, skurs­tantys dėl blogos žemės, agrotechnikos, sausros, maisto medžiagų, ypač azoto, stokos, mechaniškai sužaloti.

Daugelis tulpių augintojų įpratę jas kasti anksti, kai dar šaknys gyvos ir lapai pusžaliai. Jie praranda dalį der­liaus masės, didelių svogūnų būna ma­žiau, tačiau laimi tuo, kad visi svo­gūnai iškasami, nes klonai dar nesuirę, lukštai tvirtesni. Tokie svogūnai sau­gyklose retai kada pažeidžiami puvinių. Anksčiau reikia kasti vagose pasodin­tas ir plūgais atariamas tulpes, kad mažiau svogūnų liktų žemėje. Labai anksti kasti tulpes nuostolinga.

Gerai, kada suspėjama tulpes nu­kasti per 7-10 dienų, tačiau dažnai šiam darbui prireikia daugiau laiko. Vėliau iškasus, derliaus masė būna pati didžiausia, tačiau daugiau svogūnų lieka dirvoje, daugiau jų būna sutrū­kusiais lukštais, užsikrėtusių ligomis, kurie vėliau pūva saugyklose.

Kasimo būdai

Mažesniuose plotuo­se svogūnai kasami šakėmis arba kas­tuvais, didesniuose bandoma naudotis technika ir dažnai tai daroma be ūkiš­ko požiūrio. Labai svarbu tulpes iškasti, nežalo­jant svogūnų ir jų nedaužant. Sužalotų negalima dėti su sveikaisiais, nes tokie visada yra puvinių židiniai. Ligų pro­filaktikos dėlei iš lauko reikia išvežti nudžiūvusius stiebus ir lapus, ypač jei­gu augimo metu jie buvo pažeisti bo­trytiozės arba tulpės nuolat auginamos toje pačioje žemėje. Tulpių svogūnai brangūs, tai labai rentabili kultūra, todėl reikėtų negailėti išlaidų kasimui rankomis, ypač tuose ūkiuose, kur jų sodinami vos keli hektarai.

Iškasti svogūnai plonu sluoksniu dedami į išdezinfekuotas dėželes, ge­riausia medines, su metaliniu tinklu ar be jo, ar skylėtas plastmasines. Giedrą dieną dėželes su .iškastais svo­gūnais iki vakaro geriausia laikyti lauke, jas pridengus nuo saulės. Iškart ant dėželių užrišamos etiketės su veis­lių pavadinimu arba šifru, pažymini sodintų svogūng dydj bei lauko nume­rj. Praktikuojama tik ką iškastus svogūnus plauti ir beicuoti. Tokie džiūna ilgiau ir juos reikia džiovinti atidžiai, tačiau vėliau jie būna sveikesni, valant nedulka.
Svogūnų valymas ir rūšiavimas

La­bai svarbu neuždelsti svogūnus nuva­lyti, nes lukštuose būna kenkėjų ir ligų užkratų. Tačiau pradėjus valyti per anksti, traukiant stiebo liekanas, galima sužeisti svogūno dugnelį, o žaizdelės dažniausiai būna įvairių puvi­nių priežastis. Anksti nukastus svogū­nus galima pradėti valyti po 5-7 die­nų, vėlyvo kasimo — dar greičiau. Valant pašalinamos šaknys, senų lukštų liekanos, kruopščiai brokuojami su– žaloti ir pūvantys svogūnai.gūnus plauti ir beicuoti. Tokie džiūna ilgiau ir juos reikia džiovinti atidžiai, tačiau vėliau jie būna sveikesni, valant nedulka.gūnus plauti ir beicuoti. Tokie džiūna ilgiau ir juos reikia džiovinti atidžiai, tačiau vėliau jie būna sveikesni, valant nedulka.

Visi nuvalyti svogūnai rūšiuojami. Rūšiuoti būtina ir sau tolesniam au­ginimui paliekamus svogūnus, nes rei­kia žinoti išteklius ir visus svogūnus pasodinti tinkamu gyliu. 5 lentelėje nurodyti šiuo metu galiojantys svogū­nų prekiniai standartai.

Mažesni svogūng kiekiai rūšiuojami kalibratoriais. Yra pagaminta specialių rūšiavimo mašinų, dirbančių arpo prin­cipu. Jos pagreitina daug laiko atimantį darbą, nors apdaužo svogūnus. Keletą svogūng rūšiavimo mašinų pagamino Raudondvario žemės ūkio elektrifika­vimo ir mechanizavimo institutas.

Svogūnų laikymas

Pa­čios tinkamiausios tulpių saugyklos — erdvios, tamsios, sausos, gerai vėdina­mos, atitinkamos temperatūros.

Svogūnai 2-3 savaites džiovinami 20-25°C, o vėliau laikomi 20-17°C temperatūroje. Džiovinimo metu sau­gyklų oro cirkuliacija 250-300 m3/val., oro kaita iš pradžių 8 kartai per valan­dą, vėliau — 3 kartai.

Palankiausia 70 % santykinė oro drėgmė. Kai ji didesnė, svogūnai gali pradėti pūti, o kai mažesnė kaip 40% — sumažėja svogūng masė, nes iš jų iš­garuoja drėgmė. Pastebėta, kad tai ne­turi apčiuopiamos reikšmės kitų Inętų derliui, tačiau, sumažėjus svogūno masei, kinta apimtis ir tuo pačiu svo­gūno prekinė vertė.

Tik ką nukasti svogūnai intensyviai kvėpuoja, išskirdami daug drėgmės, anglies dvideginio ir etileno. Pasta­rųjų dujų daugiau išskiria nepakan­kamai subrendę svogūnai, o ypač daug – – pūvantys dėl fuzariozės. Šias dujas reikia nuolat išsklaidyti, nes etilenas apnuodija svogūnus, atsiranda daugiau pažeistų gumozės, dažnai jie blogai šaknijasi, o labiau apnuddyti visiškai šaknų neišleidžia. Pražydinant svogū­nus, išlaikytus blogai ventiliuojamose patalpose, gali būti daugiau „aklų žied­pumpurių.

Blogai vėdinamose patalpose dėžių nereikia krauti aukštas stirtas, jų tan­kiai statyti, kad nesusikauptų per daug svogūng. Saugyklose svogūnai nepa­liekami be priežiūros, nuolat tikrinama, ar nėra pūvančių, ar neisiveisė pelių.

Kokia temperatūra yra pati palan­kiausia iškastiems svogūnams laikyti, yra tirta Olandijoje, Anglijoje, Dani­joje, Japonijoje. G. Papendrachtas (Papendracht, 1955) 445 tulpių veisles pagal dauginimąsi suskirstė į 3 grupes. I grupės veislių išauga daug dukterinių svogūnų, o jų pakaitinis svogūnas šiek tiek didesnis už kitus (‘Edith Eddy’, ‘Lustige Witwe’, ‘Parisi. II grupę sudarė vidutiniškai besidauginančios veislės (‘Apeldoorn’, ‘Rose Copland’, ‘Elmus’, ‘Paul Rich­ter’). III grupės veislių išauga didelis pakaitinis svogūnas, o dukterinių ne­daug ir jie maži (‘William Pitt’, ‘Deme­ter’, ‘Pandion’, ‘Parade’, ‘Temple of Beauty’, ‘Landsedeal’s Supreme’). Yra ir kitokių nuomonių. Svarbu tikslas,. Kad svogūnai išaugtų dideli, laikoma vienaip, kad jų būtų daug — šiek tiek kitaip. Rasmusenas (E. Rassmusen, 1963) ir Ris (A. Rees, 1972) teigia, kad daugiausia forsibilių svogūnų užauga visą laiką juos laikant 20°C temperatūroje. Kiek vėliau Timeris (M. J. G. Tim-mer, 1975) ir Kosteris (J. Koster, 1976) rekomendavo I ir II derlingumo grupių veislių svogūnus pirmąsias 4 savaites laikyti 25°C temperatūroje, po to iki lapkričio 1 d. 20°C ir likusi laiką iki sodinimo 15°C. Olandijoje tulpės sodinamos lapkričio—gruodžio mėn. III derlingumo grupės veislių svogūng dauginimuisi intensyvinti siūloma lai-kyti juos taip, kaip nurodyta lentelėje arba 4-6 pirmąsias savaites 30°C, vė-liau iki lapkričio 1 d. 20’C ir likusi laiką iki sodinimo 17°C temperatūroje. Ilgiau laikyti 25-30°C temperatūro-je svogūnai sudygsta gerokai vėliau, o augalai nudžiūva kartu su kitais. Trumpiau vegetavusių tulpių ir svogūnų derlius būna mažesnis. Japonų tyrinėtojai nurodo, kad iš tų svogūnų, kurie visą ramybės metą buvo laikyti 15°C temperatūroje ir auginti ne aukštesnėje, dukterinių svogūnų visiškai neišauga. Neturint galimybės pasirinkti temperatūros režimo, geriausia per 2-3 savaites 20-25°C temperatūroje išdžiovintus svogūnus vėliau laikyti 20°C temperatūroje, o 2-3 savaites prieš sodinimą kiek šalčiau (17°C), kad pasodinti greičiau išleistų šaknis.


Šaltinis: A. Baliūnienė ir R. Juodkaitė „Tulpės“

KATEGORIJOS:
TULPĖS

Palikti komentarą/pastebėjimą

KATEGORIJOS