Vilkdalgių kenkėjai

Tulpinis amaras (Dysaphis tulipae B. d. F.).

Kenkia tulpėms, lelijoms, krokams ir vilkdalgiams. Suaugę amarai apie 2–2,5 mm ilgio, ryškiai geltonos spalvos, su oranžine dėme tarp sifonų. Suaugėliai ir lervos čiulpia lapų sultis, taip pat platina ir virusines ligas.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,2-0,3% nikotino bei anabazino sulfatu, pridėjus 0,4% žaliojo muilo, taip pat 0,3 % chlorofosu, 0,2 % trichlormetafosu-3 arba karbofosu.

Vilkdalginis straubliukas (Mononychus punctumalbum Hbst.).

Suaugęs vabaliukas iki 4 mm ilgio, rusvos spalvos, galva su straubliuku. Lervos baltos, bekojės. Suaugėliai graužia vilkdalgių žiedus. Lervos gyvena sėklinėse dėžutėse, iš kurių išlenda jau suaugęs vabaliukas, palikdamas apvalią skylutę.

Kovos priemonės. Po žydėjimo išpjaustyti ir sudeginti pažeistus žiedkočius.

Pelėdgalviai (Polia oleracea L., Barathra brassicae L., Phy-tometra gamma L., Agrotis segetum Schiff. ir kt.).

Kenkia ciklamenams, gvazdikams, kardeliams, lubinams, ratiliams, šalavijams, vilkdalgiams ir kt. Pelėdgalvių vikšrai dažniausiai naktimis graužia augalų lapus, žiedų vainiklapius ir stiebus.

Kovos priemonės. Vikšrus rinkti rankomis ir naikinti. Purkšti augalus 0,3% chlorofosu.

Svogūninė žiedmusė (Eumerus strigatus Fall.).

Kenkia lelijoms, tulpėms, narcizams, jacintams, vilkdalgiams. Suaugusi musė metalinės žalios spalvos, 7-9 mm ilgio. Lervos žalsvai pilkos, raukšlėtos, bekojės, su raudonai ruda, vamzdelio formos atauga užpakalinėje dalyje. Jos graužia svogūnus ir jų šaknis. Pažeisti svogūnai dažniausiai pūva.

Kovos priemonės. Prieš sodinimą svogūnus apvelti 12% heksachloranu (1 kg svogūnų 10-30 g), o musių skraidymo metu (birželio—rugpjūčio mėn.) juo dulkinti dirvą aplink augalus. Lervas naikinti, laistant augalus 0,2% trichlormetafosu-3.